•  
  •  
  •  

Šį kartą valdančioji šutvė, be Rusijos, dar pasirinko Baltarusiją ir Kiniją. Minint Rusiją, nepamiršta Kaliningrado sritis, kur, o dieve, atsirado tankų pulkas. Juk šie vikšrakojai skirti puolimui! Mūsų „pročiai“, jei tik galėtų, perginkluotų postkomunistinę armiją priešraketinėmis kuokomis  ir timpomis lėktuvams sunaikinti. O jei jau eis amerikiečiai, jokiu būdu negalima palikti ginkluotės, kurią tektų naudoti, jei Rusijos nedraugai, pirmi ją užpuolę, užimtų srities (Kaliningrado) dalį.

Stebina faktas, kad niekaip nenorima su kaimynu susitaikyti. Vietoj to, nuolat gąsdinama kita mums svetima armija – NATO, kurios net nepaklausta, kas pirmiau mums nutiktų: okupuotų rusai ar suprakaitavusi atbėgtų užatlantės armija? Dėl viso pikto dar pasiteiraučiau, kokiu greičiu jie bėgtų atgal? Šitie „pažadukai“ sykį pokaryje jau buvo mus išdavę, nepamirškime to! Dėl tos priežasties galvas sudėjo mūsų broliai ir sesės.

Tačiau dėdei Semui tas nerūpėjo – užteko to, kad iki pat Lietuvos valstybės atkūrimo grobikiškas Rusijos faktas amerikonų nebuvo pripažintas. O tai, kad čia buvo laužomi žmonių likimai, kad daugelio gyvybes pasiglemžė mirtis, užjūrio supermenams – dzin. Dabar jie vėl užsidėjo tą pačią plokštelę, o mūsų patiklūs piliečiai, pamiršę netolimą praeitį, pagal šį „popdiską“ jau seniai pradėjo šoktį. Negi istorija mūsų nieko neišmokė?

Rusija turtinga žaliavomis. Ji šimtąkart turtingesnė už JAV, kas galų gale, rusams atpratus nesaikingai gerti ir išmokus našiai dirbti, ją padarys turtingiausia valstybe. Čia tik laiko klausimas. Tai ar reikia mums pyktis su tokiu kaimynu? Man regis, šiuo klausimu būtina surengti referendumą. O jame, gavus teigiamus ir vien tiktai teigiamus (ne neabejoju) rezultatus, bus galima perspektyvoje nustumti nuo valdžios dabartinius vagis ir plėšikus.

Norėdami amerikonui lyžtelti tam tikrą kūno dalį (turiu omeny ne padus), mūsų „zuperinis“ valdžios elitas grėsmingomis dabar paskelbė Baltarusiją ir Kiniją. Su Baltarusija viskas aišku – ji panosėje ir nešoka pagal „vakarų dūdelę“.

Kad ir kaip žviegliams nepatinka, ji turi teisę pasirinkti sau draugus Bet Kinija?!! Kai kam, matyt, su galva negerai ar su geografinėmis žiniomis. Juk kinai rusų dar neokupavo, tai ir bendros sienos mes neturime. O su ekonominiu šnipinėjimu turi kovoti teisėsauga. Šitaip iškreiptai mąstant prie „nedraugų“ galima priskirti kad ir Zimbabvę, galimai šnipinėjančią mūsų žemes, ar gali jose augti bananai?

Man jau atsibodo klausytis paistalų apie mums iškilusią karinę grėsmę. Rusija bent jau šiuo metu surišta nuo galvos iki kojų, prie jos sienų sutraukta priešiška armija. Ji fiziškai tiesiog nepajėgi užpulti kurią nors šalį, jei ši nėra „atskiesta“ rusų tautybės kontingentu. „O kaip Ukraina?“, – paklausite. Juk rytinėse Ukrainos teritorijose gyvena ar tik ne 90 % rusų, surusėjusių arba jiems pritariančių ukrainiečių. O kas leis iš patrankų šaudyti į savo tautiečius ar pritariančius jų pažiūroms? Juolab ir istorija rodo visai ne tą, kuo pasaulį įtikinti stengiasi Porošenko. Juk Krymas nuo seno buvo rusų, jis nuo turkų atmuštas “dideliu krauju”, todėl Chruščiovo dovanojimo aktą laikas paskelbti niekiniu. Nesuprantu, kaip dar apie tai niekas nesusivokė tokioje didžioje valstybėje?

Pabaigai turiu pasakyti štai ką: nesu koks Rusijos ruporas, aš pats prisidėjau prie jų “iškrapštymo” 1991 m. sausio 13-tą. Ir ukrainiečiai, kad ir apkvailinti, man brangūs. Negaliu pernešti tik tų, kurie murksėdami mėšle iki kakto, šaukia, jog jų konkurentas įmynė į ežio išmatas! Gerai, kad ponia „Sankcijos! Sankcijos!“ jau traukiasi į istorijos šiukšlyną. Tikiu, jog neužilgo apie niekšus išgirsime daug įdomių dalykų. Bet tai bus ateityje. Gerai, kad bent jau dabar sąjungininkai sugebėjo užčiaupti gerklę.

Voldemaras Zacharka,

Šiauliai. (65 m., „Darbo rezervai“) 


  •  
  •  
  •  
  • 249
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •