Pasidalinkite!

Tokio antausio nuo strateginio partnerio JAV Lenkija tikrai nesitikėjo. Lenkija nėrėsi iš kailio, kad tik įtikti JAV ir pasaulinei žydijai, suorganizavo susitikimą Artimųjų Rytų klausimu, už šimtus milijonų dolerių pirko iš JAV ginklus, siūlo Lenkijoje įsteigti karinę bazę ir tam pasiryžusi skirti pusę milijardo dolerių.

Vasario 13 dieną Varšuvos prasidėjusioje Lenkijos ir JAV organizuotoje konferencijoje, skirtoje taikos ir saugumo Artimuosiuose Rytuose problemoms, dalyvauja 63 valstybių atstovai. Tarp jų – JAV viceprezidentas Maikas Pensas, valstybės sekretorius Maikas Pompeo, Izraelio premjeras Benjaminas Netanijahu, Artimųjų Rytų valstybių, visų ES valstybių atstovai.

JAV televizijos kanalo MSNBC korespondentė Andrea Mitchell paėmė interviu iš JAV vice prezidento Maiklo Penso, kuris atvyko į Artimųjų rytų konferenciją. Mitchell pasakė, kad 1943 metų žydų sukilimas vyko prieš „lenkų fašistinį režimą.“

„Tiesiog neįtikėtina! – parašė Lenkijos dienraštis wPolytice. Amerikos kanalo MSNBC Аndrea Mitchell pristatydama JAV vice-prezidento Maiklo Penso vizitą į Lenkiją pasakė, kad žydų sukilimas Varšuvos geto 1943 metais buvo prieš „lenkų nacistinį režimą“.

Lenkijos seimo vicepirmininkas pareikalavo atsiprašymo iš JAV žurnalistės. Jis pasakė, kad žurnalistė privalės išvykti iš Lenkijos, jei neatsiprašys. Lenkija reikalauja iš JAV televizijos kanalo MSNBC atsiprašyti už žodžius apie „lenkų ir nacistų režimą“.

Žurnalo wSieci redaktorius M.Karnowski pasakė: Lenkijos piliečiai – lenkai, žydai, ir kiti buvo aukos vokiško-nacistinio režimo. Nebuvo „Lenkijos nacistinio režimo“! Lenkija buvo okupuota Vokiečių 5 metus. Lenkija kariavo nuo antrojo pasaulinio karo pradžios 5 metus. Lenkijos nemalonumai konferencijoje tuo nepasibaigė.

 
Skandalingas Pompeo pareiškimas

JAV valstybės sekretorius savo spaudos konferencijoje aukštai įvertino lenkų tautos kankintoją žydą stalinietį Frenką Bleichmaną!

Maiklas Pompeo pasakė apie Bleichmaną: „Jo gyvenimas buvo liudijimu lenkiškos dvasios tvirtybė…“

Wpolytice rašo, kad „tokiu būdu, JAV valstybės sekretorius pagyrė Franką Bleichmaną. Tai parodė jo istorijos neišmanymą. Jis pasakojo apie žydų partizaną, kuris tapo stalininiu budeliu, apšmeižusiu po karo Armiją Krajovą „antisemitizmu“ ir nužudžiusiam daugybę Armija Krajova karių!“ Po karo Bleichmanas dirbo saugume, vadovavo kalėjimų departamentui ir koncentracijos stovykloms. Į JAV emigravo 1951 metais.

Amerikos valstybės sekretorius spaudos konferencijoje priminė apie restituciją žydų turto, prarasto Holokausto metu.

„Mes aukštai vertiname sprendimus neišsprestų praeities klausimų, ir aš kviečiu mano Lenkijos kolegas siekti kompleksinių įstatymų dėl restitucijos nuosavybės privačių asmenų, kurie prarado turtą holokausto epochos metu“.

Wpolytice abejoja, kad JAV žurnalistė yra elementari idiotė. Jų nuomone už jos stovi galingos jėgos, ir primena tezę apie „lenkų mirties stovyklas“ (Polish death camps”) и „lenkiškas koncentracijos stovyklas“. Šią formuluotę jau kartą buvo panaudojęs JAV prezidentas ir lenkai neprotestavo. Dėl Poppeo išpuolio Lenkijos valdžia irgi tyli. Iš mandagumo? Kaip konferencijos šeimininkai? Ar jie supranta, kad JAV yra tarptautinės žydijos įrankis, klusnus žydijos valios vykdytojas, todėl protestuoti beprasmiškas.

Žydų turto klausimas

2018 metų balandžio mėnesį JAV Kongresas priėmė Holokausto aukų turto restitucijos įstatymą С. 447. Dokumentas įpareigoja JAV vyriausybę oficialiai atsiskaitinėti Kongresui apie tai, kurios šalys delsia kompensuoti arba grąžinti Holokausto aukų nuosavybę. Įstatymą gegužę pasirašė Donaldas Trampas.

Manoma, kad priimtas taip vadinamas JUST Act (Justice for Uncompensated Survivors Today – JUST) leis JAV valstybės departamentui teikti paramą tarptautinėms žydų organizacijoms, susijusioms su Holokausto aukomis, kurios reikalauja kompensuoti žydų aktyvus, kurie neturi paveldėtojų.

Valstybės departamentas privalės per 18 mėnesių pateikti pirmą ataskaitą, kaip šalys laikosi įsipareigojimų dėl holokausto autų turto restitucijos.

Prieš šį įstatymą pasisakė eilė JAV lenkų organizacijų, tarp jų Amerikos Polonijos kongresas. Manoma, kad JUST Act gali tapti JAV spaudimo instrumentu Lenkijai.

Lenkijai nekilnojamo turto restitucija kainuos ne mažiau 135 milijardus eurų! Lietuvai šis JAV įstatymas reiškia galutinį žlugimą. Nereikės jokių tiesioginių nekilnojamo ir kilnojamo turto paveldėtojų, žydų turto galės reikalauti JAV ir kitų šalių žydų organizacijos.

Koks bus žydų karas prieš Lenkiją įsigaliojus JAV įstatymui dėl žydų turto sugrąžinimo?

Žydų turto restitucija apims „konfiskaciją, ekspropriaciją, nacionalizaciją, priverstinį pardavimą ir perleidimą holokausto ar komunistinio valdymo metu valstybėse, numatytose įstatyme“.

Įstatymas 447, wPolytice nuomone, gali būti panaudotas spaudimui dėl turto restitucijos dvišaliuose JAV-Lenkijos ir Lenkijos-Izraelio santykiuose, taip pat spaudimui per MIP, NVO, konferencijas, mokslines sesijas, Holivudo žvaigždes ir t.t.

Lenkija gali patirti „masinį apšaudymą“ dėl žydų turto restitucijos. Manoma, kad nesibaigiantys teismai dėl turto ir kompensacijų gali pavirsti į „pjudymą“ ir „net neįsivaizduojamo dydžio karą.“ Kaip tai gali atrodyti, geriausiai parodo kelis metus trukęs žydų organizacijų karas su Šveicarijos bankais.

1995 žydai kreipėsi į Šveicarijos bankus dėl gražinimo žydų turto, kuris čia buvo saugomas iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo kalbama apie milijardus dolerių, kurie čia buvo saugyklose banknotų, aukso, brangenybių ir vertybinių popierių pavidalu. Tarp ieškovų buvo Edgaras Bronfmanas, kuris tuo metu buvo Pasaulinio žydų kongreso prezidentu, bendrasavininkiu didžiausios pasaulyje spirito gamintojos Seagram. Jis dar buvo bendrasavininkiu media koncerno MCA ir Universal Pictures.

Kitas ieškovas – Abramas Burgas buvo žinomas Izraelio politikas, Kneseto pirmininkas. Jį palaikė JAV finansistas Markas Rič. Pastarieji buvo svarbiausiais Bilo Klintono prezidentinės kompanijos sponsoriais.

Wpolytice žodžiais, Bronfmanas „nupirko“ įtakingą respublikonų senatorių Alfonsą d’Amato, tuometinį Senato bankų veiklos komisijos pirmininką, galimybe pritraukti žydų rinkėjus ir žydų lobį. Jo vadovaujama Senato komisija apklausė liudininkus, žydų imigrantus iš Europos, dėl žydų sąskaitų Šveicarijos bankuose. Komisijos darbą lydėjo daugybė straipsnių laikraščiuose, kuriuose Šveicarijos bankininkai buvo „tiesiai apšaukiami vagimis, kurie medžiojo nelaimingas holokausto aukas“. Vyko Holivudo žvaigždžių pasisakymai prieš šiuos bankus, Kalifornijos ir dar kelios valstijos ėmė boikotuoti Šveicarų prekes ir importą. Specialiame puslapyje buvo spausdinama daugybė holokausto aukų palikuonių laiškų, kuriuose buvo reikalaujama grąžinti indėlius ir kompensacijas.

Problema buvo tai, kad sąrašuose nebuvo įrodymų, kad šitie pinigai priklauso šių laiškų autoriams. Laikraščiai taip pat paskelbė Šveicarijos pasiuntinio Vašingtone konfidencialią ataskaitą Šveicarijos vyriausybei, kad prieš Šveicariją tęsiasi reguliarus karas ir vyriausybė turi atsakyti į jį. Žydų valdomi Amerikos laikraščiai viską apvertė aukštyn kojom ir ėmė kaltinti pasiuntinį, kad jis kursto Šveicarijos vyriausybę skelbti karą žydų aukoms. Pasiuntinys atsistatydino.

JAV žydai ėmė kaltinti Šveicarijos bankus pagrobus 7 milijardų dolerių (su procentais 9,5 milijardus dolerių) iš žydų, kurie žuvo koncentracijos stovyklos. Ši suma buvo paimta „nuo lubų“, nes visų indelių suma karo metu buvo apie 5-6 milijardus dolerių.

1996 metais buvo sudaryta tarptautinė „Volkerio“ (pavadinta buvusio FRS pirmininko Polo Volkerio vardu) komisija „Independent Committee of Eminent Persons“, kuri turėjo ištirti įrašus bankų sąskaitų knygose. Buvo nusamdyta 600 buhalterių, kurie patikrino 4 milijonus bankų sąskaitų iš 1933-1945 metai buvusių 254 Šveicarijos bankų. Komisijos įvertintas žydų turtas buvo apie 32 milijonai dolerių. Jeigu palyginti šią sumą su 9,6 milijardais dolerių, kurių reikalavo žydai, nuskaitę sumą „nuo lubų“, skirtumas buvo milžiniškas.

Po visos JAV žydijos kompanijos prieš Šveicariją jiems pavyko vietoj žydų turėtų 32 milijonų dolerių išmušti iš Šveicarijos apie 1,5 milijardus dolerių. Lenkai su siaubu spėja, kokių milžiniškų sumų JAV žydų lobi ims reikalauti iš Lenkijos.

Lietuvos valdžios šios problemos nejaudina. O gal jaudina, todėl jie stengiasi kuo greičiau išvogti Lietuvą?

dr. Algimantas Lebionka