Pasidalinkite:

Aurimas Drižius

Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių šeimos privatų verslą finansuoja rizikos kapitalo fondas „Baltcap“, kuris visai neseniai labai brangiai pardavė savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone Landsbergių šeimos kontroliuojamai UAB „Lietuvos Energija“.

Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus.

Dar prieš trejus metus „Lietuvos Energija“ buvo pasirašiusi sutartį su Austėja Landsbergiene, kad ši įmonė savo lėšomis pastatys jai priklausančiame sklype pastatą (nuotr. viršuje), kurį išnuomos tam pačiam Landsbergių šeimos verslui. Visos išlaidos tokiam projektui būtų įskaičiuotos į elektros kainos tarifą, ir visi Lietuvos elektros vartotojai ne savo valia tokiu būdu remtų Landsbergių versliuką. Kilus skandalui, ar valstybinė energetikos įmonė gali verstis tokia parama privačiam verslui, minėta sutartis buvo nutraukta, tačiau ‚Lietuvos Energijos“ šefai pasimokė iš pamokos ir taip tiesiogiai nebefinansuoja privataus Landsbergių šeimos verslo.

Vietoj to sugalvotas kitas būdas – „Lietuvos Energija“ labai brangiai perka „BaltCapo“ elektrinę, o „BaltCap“ jau finansuoja energetikų numylėtą šeimą.

Tokios nuomonės yra Seimo narys Artūras Skardžius, jau senokai tyrinėjantis Landsbergių šeimos verslo ypatumus. A.Skardžius yra Agnės Širinskienės vadovaujamoje komisijoje, kuri tiria neskaidrius politikų sandorius. Jis atsakė į LL klausimus:

 Tik dabar paaiškėjo, kad Austėja Landsbergienė valdė UAB „Krajama“, kuri pernai savo turėtą 1,5 mln. eurų vertės žemės sklypą pardavė tam pačiam „Baltcap“. Ką slepia šis sandoris?

– Mūsų komisija užklausė viešų duomenų apie šį sandorį. Juos turi gauti komisijos pirmininkė A.Širinskienė ir komisijos sekretoriatas. Posėdyje dalyvavęs „BaltCap“ vadovas pasakė, kad to sklypo vertė – 1,5 mln. eurų, tačiau fondas jį įsigijo už 1 eurą. Tai kur žiūri mūsų mokesčių inspekcija? Nes sklypas parduotas kartu su UAB „Krajama“. Reiškia, įmonės akcijų vertė nebuvo nustatyta. Jeigu įmonės pirkėjas turtą vertina 1,5 mln. eurų, o pardavėjas – vienu euru, akivaizdu, kad tai apsimestinis sandoris. Todėl VMI turėtų vertinti tokius sandorius, nes turtas yra 1,5 milijono kartų didesnis, nei parduotas.

 Žinoma, tai apsimestinis sandoris, tačiau Austėja sako, kad tai jos investicija į  darželį ir mokyklą?

– Nesvarbu, nes mokesčius valstybei reikia mokėti nuo kiekvieno sandorio. Reiškia, turto pardavimas yra vienas sandoris, o kitas sandoris (kai fondas finansuoja Landsbergius), yra visa kitas, kažkokie mainai. Nors oficialiai skelbiama, kad fondas pastatys pastatą, kurį išnuomos Landsbergiams.

– Už vieną milijoną eurų per metus. Ar tai ne beprotiški pinigai mokyklai ir darželiui?

– Nu bet plotas ten parašytas didelis, o be to, tokios edukacinės įstaigos nėra PVM mokėtojos. Tačiau klausimų iš to fondo vadovo Šarūno Stepukonio, kuris buvo atėjęs į posėdį apsirengęs savanorio uniforma, atsakymų kilo dar daugiau. Todėl užsiprašėm visų šio sandėrio dokumentų. Man keista, kad tas žmogus, atėjęs su savanorio uniforma, žaidžia tokius patriotinius žaidimus – apsirengęs savanorio uniforma, ateina aiškintis dėl apsimestinių sandorių.

Nuotr. Šarūnas Stepukonis jaučiasi sudaręs puikų sandorį

Mane dar labai nustebino šis žmogus, nes jis posėdyje prisipliurpė tai, ko neturėjo sakyti. Nežinau, kas jį paskyrė valdyti pensininkų milijonus, tačiau jis pasakojo, kad fondo investavimo kryptys yra energetika, ilgalaikė nuoma, įvairų projektų plėtra. Jis pasakojo, kad „BaltCap“ praėjo vystyti vieną objektą – Jurbarko vėjo elektrinę, kurio investicijų grąža – berods 12 metų. Ir tą savo plėtojamą projektą „BaltCap“ labai brangiai pardavė ‚Lietuvos Energijai“. Kadangi tai valstybės valdoma įmonė, man keista, kad ji mūsų pinigais perka tokias jėgaines iš pensijų fondų. Keista, kad pensijų fondai parduoda tokius projektus, kurie jiems užtikrina stabilias pajamas 20 metų. Tačiau „BaltCap“ nusprendė tokią auksinius kiaušinius dedančią vištą parduoti – nes „Lietuvos Energija“ pasiūlė nerealiai didelę kainą. Pardavę jėgainę. „BaltCap“ ėmėsi statyti mokyklą Landsbergienei. Tai jau ne pirmas ‚Lietuvos Energijos“ bandymas paremti Landsbergių verslą – prieš tai jie statė pastatą adresu Gervėčių g. 4 Karalienės Mortos mokyklai, tačiau dėl politinio skandalo tas projektas žlugo. Ir dabar vėl matome tą patį – ‚Lietuvos Energija“ vėl bando remti Landsbergių verslą, pasitelkusi trečiuosius asmenis – t. y. fondą „BaltCap“. Prašiau, kad ‚Lietuvos Energija“ taip pat pateiktų duomenis, kiek ji sumokėjo šiam fondui, ir kad ši informacija taip pat būtų pateikta mūsų komisijai. Man labai keista, kad fondas, kuris deklaruoja, kad jis orientuojasi į ilgalaikius projektus, staigiai parduoda vėjo jėgainę ‚Lietuvos Energijai“ už neadekvačią kainą. Ir energetikai taško mūsų pinigus.  Todėl ir sakau – visi šie sandėriai man atrodo kaip mainai.

– Bet kas iš „Lietuvos Energijos“ tvirtina tokius sandėrius – juk tai valstybės įmonė, ir kažkas atstovauja akcininkams?

– „Lietuvos Energijoje“ valdyboje dirba toks Dominykas Tučkus, kurio tėvas – Vytauto Landsbergio adjutantas ir dešinioji ranka jau keliasdešimt metų. Todėl manau, kad tokių sandėrių tyrimo turėtų nedelsiant imtis prokuratūra.

 Tačiau „Lietuvos Energija“ yra valstybės įmonė, ir jos visus sandėrius tvirtina ministerijos?

– Įmonė yra UAB, kurios 100 proc. valdo valstybė, ir ji yra pavaldi Finansų ministerijai. Todėl šioje įmonėje visada sėdi žmonės, lojalūs prezidentūrai. Ten yra tokia Agnė Bagočiūtė, buvusi ‚Lietuvos Energijos“ stebėtojų tarybos narė, ir finansų viceministrė, kuri kuravo ‚Lietuvos Energijos“ veiklą, nors niekaip nebuvo susijusi su energetika, ir neturinti šioje srityje jokio išsilavinimo. Matyt, neatsitiktinai ji dabar Aplinkos ministerijoje vadovauja atliekų tvarkymo departamentui. Tačiau ir anksčiau visos vyriausybės neturėjo jokios įtakos ‚Lietuvos Energijai“, o ją visada prižiūrėjo tai Ūdrėnas, tai Molis, kuris dabar paskirtas į terminalo „Independence“ priežiūrą. Mano įsitikinimu, tai ne vyriausybės, o prezidentūros paskirti žmonės.

Milijonai Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių šeimoje dygsta kaip grybai

Dar prieš dvejus metus paaiškėjo, kad garsusis anūkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, visą gyvenimą prasitrynęs valdiškame darbe, netikėtai 2016 m. pabaigoje deklaravo investavęs 360 tūkst. eurų į vertybinius popierius, daugiausia SEB banko valdomus pensijų fondus. Tada ‚anūkas“ pasakojo, kad šiuos pinigus jam sunešė visi Landsbergių šeimos nariai.

Tik praeitą savaitę paaiškėjo, kad anūko sutuoktinė Austėja Lansbergienė valdo ne tik savo įsteigtą privačių mokyklų tinklą, tačiau ir 1,3 mln. eurų vertės žemės sklypą šalia Vilniaus.

Sklypą valdė A.Landsbergienės įsteigta ir valdoma UAB „Krajama“, kurią 2017 m. viduryje už 1 eurą nusipirko rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“. Šis fondas susitarė su A.Lansbergiene pastatyti minėtame sklype Kalnėnų mikrorajone 11 mln. eurų vertės naują mokyklą ir vaikų darželį. Šį pastatą nuomos G.Landsbergio žmonos Austėjos valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

Pernai A.Landsbergienė pardavė „Krajamą“ minėtam fondui, kuris pakeitė įmonės pavadinimą į „Knowledge investment“.

„Tiesa, dabar jos pavadinimas yra pakeistas. Ji yra fondo bendrovė. Visi sandoriai buvo pasirašyti vieną dieną, kad eliminuotume rizikas. Mes negalėjome pasirašyti nei statybos sutarties be pasirašytos nuomos sutarties, nei nuomos sutarties pasirašyti be statybos sutarties. Nes, jei pasirašytume nuomos sutartį, mums galėtų pakelti statybos kainą, o tai būtų nepamatuota rizika. Akcijų įsigijimo sutartis, nuomos sutartis ir statybų sutartis buvo pasirašytos vieną dieną. UAB „Krajama“ pirkome iš A.Landsbergienės. Sandoris buvo deklaruotas, jo vertė – 1 euras“, – Agnės Širinskienės vadovaujamoje Seimo komisijoje, kuri tyria neskaidrius politikų sandorius, kalbėjo „BaltCap“ vadovas Šarūnas Stepukonis.

2016 m. Gabrieilius deklaravo, kad investavo į bankų vertybinius popierius 360 tūkst. eurų, kuriuos jam neva sunešė šeimos nariai.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) lyderis „anūkas“ Garbielius Landsbergis laidoje „Patriotai“ paaiškino, iš kur pas jį atliekami 200 tūkst. eurų, kuriuos jis investavo vertybinių popierių biržoje – pasirodo, kad tai yra visos giminės ir šeimos santaupos.

„Vertybiniai popieriai buvo perkami iš privačių šeimos lėšų – gautų dividendų už turimas akcijas ir santaupų, sukauptų per einamąjį laikotarpį. Sandoriai yra deklaruoti VTEK, o turto ir pajamų deklaracijose atsispindės kitais, 2017 metais“, – teigė G.Landsbergis.

2016 m. „Anūkas“ investavo 360 tūkst. eurų į vertybinius popierius per SEB banką. G.Landsbergis, kaip ir su kyšiu pagautas buvęs Liberąlų lyderis Eligijus Masiulis, sako, kad tai visos jo giminės paskolinti ir „sukaupti“ pinigai.

Tai įdomu, nes priešingai nei daugelis jaunų šeimų, kurios skolingos didelės pinigų sumas bankams už paskolas būstams įsigyti, G.Landsbergio šeima ne tik deklaruoja turinti 700 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau ir milijoninį žmonos Austėjos Landsbergienės verslą, už kurį apmoka Vilniaus savivaldybė miesto pinigais.

Kitas dalykas, kad ‚anūko“ rinkėjai, pensininkai, dažniausiai įvardijami kaip „megztos beretės“,  gauna apie 200 eurų pensijas, ir neturi ko valgyti, tačiau vis tiek balsuoja „už Landsbergį“, kuris beveik atvirai tyčiojasi iš senos kartos, besitaškydamas neaišku iš kur gautais didžiuliais pinigais.

Agnės Širinskienės vadovaujama Seimo komisija, tirianti galimai neskaidrius politikų bei verslo ryšius, praeitą savaitę tęsė savo darbą. Šįkart jos akiratyje atsidūrė konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos verslas. Komisija itin domėjosi, kokiomis aplinkybėmis privatus kapitalo fondų valdytojas nusprendė investuoti milijonus eurų į A.Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokyklos pastatų statybą, nes įtaria, kad po to G.Landsbergiui buvo daromas neteisėtas poveikis.

Komisija  apklausė privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovą Šarūną Stepukonį. Fondas pernai rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Šį pastatą nuomos G.Landsbergio žmonos Austėjos valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“.

„Aiškinsimės pensijų fondų galimą mokyklos statybos finansavimą. Esame paprašę ir informacijos, ir sutarčių – iš registrų ir pačių fondų administratorių“, – prieš posėdį sakė A.Širinskienė, kurios teigimu, apklausiant fondo atstovą bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo daromas neteisėtas poveikis politikams.

„Įtariame galimą pensijų fondų poveikį priimant sprendimus Seime ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Dabar žiūrime, koks yra finansavimas, kada tie sprendimai dėl finansavimo buvo priimti ir kitas aplinkybes, kurios leistų arba patvirtinti, arba paneigti esamą situaciją, kad galėjo būti ryšys“, – kalbėjo parlamentarė.

Komisijos nariams rūpėjo, ar kada nors anksčiau fondas yra investavęs į darželių bei mokyklų statybas. Pasirodo, kad investicijos į Karalienės Mortos mokyklą buvo pirmosios šioje srityje. Taip pat domėtasi, kodėl investuota būtent į Landsbergių verslą.

Pasak Š.Stepukonio, sandorio su A.Landsbergienės bendrove esmė – paprasta. Fondas pastato mokyklą (kurioje iš pradžių veiks ir darželis) ir ją 20 metų nuomoja už 920 tūkst. eurų per metus. Iš tų 920 tūkst. eurų valstybei bus sumokėtas PVM, iš likusių maždaug 766 tūkst. eurų bus atskaitoma paskola ir palūkanos bankui, o visa kita dalis bus pelnas.

„Per 20 metų mes iš 2,5 mln. eurų (mat, kaip paaiškino Š.Stepukonis, 11 mln. eurų yra visa projekto vertė, o fondas teinvestavo 2,5 mln. eurų, – aut. past.) gausime 4,6 karto grąžą – apytiksliai fondams grąžinsime virš 10 mln. eurų“, – sakė Š.Stepukonis.

Paklaustas, kas būtų, jei Karalienės Mortos mokykla bankrutuotų, jis atsakė, kad „BaltCap“ nuostolių nepatirtų.

„Mes gautume 1,3 mln. vertės eurų sklypą, naują mokyklą ir sumokėtus avansus. Ir dar dalyvautume bankroto procese kaip kreditoriai“, – tvirtino Š.Stepukonis.

Artūras Skardžius liudytojo, kuris sakė, kad nebendravo su politikais, perklausė, ar nebendravo su politikų šeimos nariais. „Natūralu: jei perkame asmens bendrovę, jis ateis į sutarties pasirašymą“, – neslėpė Š.Stepukonis. Beje, komisijos nariai teiravosi, kodėl į apklausą jis atvyko apsirengęs kariškai. Š.Stepukonis atsakė, kad yra karys ir šiuo metu su kolegomis dalyvauja pratybose miške (po komisijos posėdžio motyvuodamas, kad yra apsirengęs kario uniforma, jis atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus: esą pažeistų statutą, jei su uniforma politikuotų). Š Stepukonis tvirtino, kad komisija pakenkė jo autoritetui, mat šaukimą liudyti matė ir jo viršininkai, o liudijime pažymėta, kad jis kviečiamas dėl galimai daryto poveikio politikams. „Man bus gėda grįžti“, – seimūnams priekaištavo karys.

Komisijos pirmininkė A.Širinskienė prieš posėdį sakė, kad labiausiai domina, kaip pensijų fondų investicijos pasiekė konservatorių lyderiui G.Landsbergiui priklausantį šeimos verslą ir ar dėl to fondas galėjo daryti poveikį politikams. Atrodytų, kad kaip tik išlošusioji pusė buvo fondas, nes beveik veltui gavo 1,3 mln. eurų vertės sklypą, todėl G.Landsbergis neturėtų jaustis skolingas, kad turėtų fondui už tai „atidirbti“ Seime. Tačiau A.Skardžius įtaria, kad nešvarių dalykų būta.

„Landsbergių šeimos verslo planas kelia didelių abejonių dėl rizikos minimalizavimo, – spaudai kalbėjo A.Skardžius, – juk vis tiek bus didžiuliai fondo įsipareigojimai – jis investuos savas lėšas, skolintas lėšas, bendra projekto vertė – 11 mln. eurų. Sklypas, kurio vertė yra 1,3 mln. eurų, tikrai nepadengs visų investicinių kaštų. Karalienės Mortos mokykla – vieno asmens UAB’as, kuris už įsipareigojimus laiduoja vien 1,3 mln. eurų vertės sklypu. Sunku spėti, kaip tai mokyklai visus 20 metų seksis konkuruoti su valstybinėmis ar kitomis privačiomis mokyklomis. Niekas nėra apsaugotas nuo bankroto. Rizika tikrai yra didžiulė. Tačiau fondas sutiko prisiimti riziką. Galimai norint pagelbėti politiko verslui, už tai tikintis atsilyginimo. Mes jau matėme, kai tą darė „Lietuvos energijos“ įmonė „NT valdos“.

Tačiau, kaip matome iš fondo valdytojo liudijimo, „Lietuvos energija“ yra susijusi su šiuo fondu. Juk „Lietuvos energija“ „BaltCap“ fondui sumokėjo visų elektros vartotojų nemažas lėšas, labai brangiai nupirkdami fondo pastatytą Jurbarko vėjo jėgainių parką. Matome tam tikras sąsajas. Iš pradžių „Lietuvos energijos“ įmonė mokyklą Landsbergių verslui Vilniuje, Gervėčių g.4, bandė statyti pati, tačiau projektas dėl skandalo buvo sustabdytas. Dabar matome, kad „Lietuvos energija“ fondui, investavusiam į Landsbergių verslą, dosniai sumokėjo už jėgainių parką. Ir vėl „Lietuvos energijos“ ausys kyšo“, – dėstė A.Skardžius.

laisvaslaikrastis.lt

 


Pasidalinkite: