Pasidalinkite!

Tik gana maža dalis žino apie rupūžės, kaip vaisto panaudojimą. Labiau apie tai žino vyresnio amžiaus žmonės. Biologai, kurie tyrė rupūžes kaip vaistą, rado realių medicininių patvirtinimų apie gydomąsias jos savybes. Rupūžės per odą išskiria medžiagas, kurios veikia stipriau kaip antibiotikai ir malšina peršalimo ligas. Būtent ligas, o ne simptomus, ką daro dauguma vaistų, gaminamų farmacijoje.

Rupūžė gaudoma maždaug iki gegužės vidurio, o tiksliau iki gegučių kukavimo pradžios. Patalpinama į litrinį stiklainį su dangteliu, kuriame yra skylutės ir parą laikoma tamsoje, kad išsivalytų jos viduriai. Pagal kitą technologiją tai dvi paras. Po to ji patalpinama į litrinį stiklainį ir užpilama degtine arba naminuke. Laikoma tamsoje 10 parų, o pagal kitą technologiją 21 parą. Po to skystis nukošiamas per marlę. Susirgus vartojama nuo 5-10 lašų iki šaukšto kelis kartus paroje. Žinojau ne vieną astma sergantį žmogų, kuris tik tokiais vaistais naudojosi. Žinojau vieną giminę, kurie profilaktiškai naudojosi vienu litru rupūžės užpilo visai giminei. To jiems pakakdavo vienam sezonui – žiemai.  Jie tiesiog kiekvienam asmeniui išpilstydavo į mažus buteliukus su purškikliais. Kuomet žmogus pajusdavo kirbant gerklėje, ar atsirasdavo kosulys, tai jis 3-4 kartus dienoje papurkšdavo kelis kartus gerklėn ir po 2-3 dienų simptomai ir pati liga dingdavo. Pačiam iki paauglystės tekdavo paragauti tokių močiutės vaistų, bet atmintis neužfiksavo efektų.

Dar vienas rupūžės išskiriamo odos sekreto efektas įdomus tuo, kad jis atgaivina žmogaus odos kvėpavimą ir naudojamas prieš odos vėžį. Pavyzdžiui kiek žmonių žino, kad rupūžė kvėpuoja oda? O kiek žmonių žino, kad žmonių oda taip pat kvėpuoja ir jei odą uždažyti, užvaškuoti, tai žmogus gana greitai uždus. Nemanau, kad daug žmonių apie tai žino. Jei žinotų, tai nebūtų taip aklinai ilgai apsimuturiavę savo kūnus, nes suprastų, kad taip jų oda negali pašalinti gyvybinės veiklos dujas ir negali gauti deguonies. Dėl aklino apsimuturiavimo oda greičiau sensta, o tuo pačiu ir visas organizmas. Iš čia daug ligų.

Pagavus rupūžę, medine lopetėle reikia braukti per jos odą ir išsiskyrusį sekretą ta lopetėle tepti tiesiog į taukus. Žmonės paprastai naudojo kiaulės taukus. Tą mišinį tepdavo ant išsausėjusios, ligotos odos ir ji atsigaudavo, pradėdavo geriau kvėpuoti. Ypač tas teigiamai atsiliepdavo vyresnio amžiaus žmonėms, kurių rankų ir veido oda tampa mažai veikli. Kadangi vėžio ląstelėms nereikia deguonies ir jis joms net kenksmingas, tai ant odos panaudojus rupūžės sekreto tepalą, vėžio plitimui sudaromos nepalankios sąlygos.

Beje pagauta ir ką tik ištraukta lydeka, taip pat keičia savo vidinę būseną – jos kepenys išskiria sekretą, kuris gali gydyti žmogaus hepatitą.

Andrianas Krutoguzenko