Pasidalinkite:

Daugelis greičiausiai girdėjo tokią frazę kaip „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Bet ar kada nors pagalvojote, kad iš tikrųjų būtent tas kuris negeria šampano, jis kaip tik rizikuoja ir netgi gan ekstremaliai?

Tai yra rizika neįsipaišyti į kai kurias vyraujančias bandos sąmonės nerašytas sukurtas socialines normas, dėl kurių daugumos gali būti ne tik nesuprastas, bet ir apskritai priskirtas prie nenormalių.

Jeigu nevartosite degtinės, dar tam tikras žmonių procentas tai sugebės suprasti ir priimti, jeigu jie žinos jog teikiate pirmenybę sveikam gyvenimo būdui ir fiziniai veiklai. Tačiau įsivaizduojate kokia būtų kai kurių reakcija jeigu net šampano jūs negersite? Juk simboliškai, tradiciškai, pagal integruotas į minios pasąmonę tvirtai nusistovėjusius „standartus“ kas kaip turėtų elgtis, pagal vyraujančius įsitikinimus kai kuriais atvejais tai būtų tarsi būtina, privaloma. Priimant tai kas vyksta aplinkoje, vidutinio statistinio žmogaus protas dažniausiai linksta į dualumą – skirstyti vien į juodą arba vien į baltą.

Todėl ir šiuo atveju jūsų atžvilgiu greičiausiai bus kabinamas koks nors susijęs su radikalumu, keistumu, nesveikumu ir nenormalumu epitetas ir etiketė, net nesigilinant į tai, kad neturintis noro vartoti šampaną žmogus jo gali nevartoti visai ne mazochistiniais savęs suvaržymo ar savibaudos sumetimais, o tiesiog todėl kad jam to paprasčiausiai net nereikia.

Tas kuris sugeba jausti džiaugsmą savo viduje, kuris sugeba išlaikyti pusiausvyrą tiek neigiamuose tiek teigiamuose gyvenimo įvykiuose, tam net mažais kiekiais išoriniai stimuliatoriai tiesiog nebūna būtini tam, kad dar ryškiau nuspalvinti kokio nors įvykio teigiamumą.

Tad negerti šampano – yra rizika, yra iššūkis. Tai yra iššūkis elgtis taip kaip nori būtent tu, o ne taip kaip nori kažkas kitas primesdamas tau savo norus. Tai yra iššūkis būti savimi, veikti tai ką nori pats veikti pasirenkant savo kryptį, savo gyvenimo Kelią, be baimės ką apie tave pagalvos kiti.

Michail Kn


Pasidalinkite: