Pasidalinkite:

Koks svarbus yra kvėpavimas, žmogus suvokia tik tuomet, kuomet jam uždengsi burną ir nosį bent 30 sekundžių. Tuomet vertybių sistema greitai keičiasi. Visi taip įprato prie kvėpavimo, kad svarbiausia jiems atrodo maistas, malonumai, emocinės, mentalinės ar fizinės narkotinės medžiagos ir pan. Būtent su pirmu įkvėpimu prasideda sąmoningas žmogaus gyvenimas šiame pasaulyje ir su paskutiniu užsibaigia.

Tad kiek žmonės vertina kvėpavimą, kiek vertina tai, kas suteikia jam medžiagas, reikalingas kvėpavimui. Deja žmonija nesupranta tos vertės ir masiškai naikina deguonies gamintojus, teršia orą gamyklų veiklos produktais, vis gausėjančių mašinų veiklos produktais. Retas lietuvis yra patyręs didelių, pramoninių miestų smogą, užterštą orą, kuriame tenka naudoti saugančią plaučius nuo nuodų kaukę. Beje ir vandens švarumą, bei jo neribotą kiekį mes nelabai vertiname, nes patirties tame neturime. Kai pabūni kraštuose, kur vandenį į namus paduoda tik 2 valandas per parą, tai pradedi suvokti vandens vertę ir pikta darosi, kuomet pamatai kaip Lietuvoje to nevertina.

O dabar apie teisingą kvėpavimo panaudojimą savo fiziniai sveikatai.  Dėl netinkamo kvėpavimo(ir beje dėl vandens trūkumo), dauguma žmonių organizmai tiesiog pradeda rūgti iš vidaus. Taip susidaro sąlygos visokioms bakterijoms, virusams, grybeliams sėkmingai daugintis mūsų organizmuose, o ligos, dažniausiai tik jų gyvybinės veiklos pasekmė . Beje tam sudaro sąlygas ir per didelis baltymų kiekis, „sugrūdamas“ į mūsų virškinimo sistemą. Jei žmogaus organizmas iš išorės gauna mažai deguonies, jo viduje ne tik kad pradeda dusti ląstelės, bet ir sėkmingiau vyksta rūgimo procesai. Net toks paprastas pratimas, kuomet mes kvėpuojame rečiau, stabdome kvėpavimą, sukelia nedidelį kraujo parūgštėjimą, dėl anglies dvideginio kraujyje padidėjimo.

Į tai kraujagyslės reaguoja savo spindžio praplatėjimu, kad galėtų daugiau esamo deguonies atnešti iki ląstelių. Kai kuriems žmonėms pasidaro keista, kuomet jie sužino, kad jei dažnai ir giliai kvėpuosi, tai smegenims pradės trūkti deguonies. Smegenys į deguonies trūkumą, o ne perteklių, reaguoja sąmonės apsvaigimu. Kuomet, dažnai kvėpuojant, į organizmą patenka daug deguonies, kraujagyslės staiga susitraukia ir  smegenims pradeda trūkti deguonies. Jei kvėpuojame lėtai, retai, tai kraujagyslės, pajutusios, kad juose atsirado daugiau organizmo gyvybinės veiklos produkto – anglies dvideginio, išsiplečia ir taip smegenys gauna normalų deguonies kiekį. Jei visai sustabdysime kvėpavimą, tai kraujagyslės maksimaliai išsiplės, bet nuo to daugiau deguonies neatsiranda ir smegenys pradeda vėl dusti. Smegenims yra du pavojingi kraštutinumai, tai perdėtai didelis deguonies kiekis, nuo kurio apsinuodija ląstelės ir deguonies trūkumas, nuo kurio jos žūsta. Žmogui labai svarbu kiek galima labiau praplėsti šias ribas. Kodėl?

Yra žinoma(ne visiems), kad astma sergančiam žmogui, pajutus priepuolio pradžią yra svarbu pristabdyti kvėpavimą. Tada kraujagyslės išsiplečia, labiau aprūpina organizmą deguonimi, atsipalaiduoja bronchai ir priepuolis praeina. Tačiau dauguma žmonių (o ypač vaikų), iš baimės pradeda dažniau kvėpuoti, kas kaip tik susiaurina kraujagyslių spindį ir sumažina deguonies kiekį organizme ir smegenyse. Iš dar didesnio dusulio ir baimės, kad uždus, vaikas dar dažniau pradeda kvėpuoti, tuo tik dar labiau sumažindamas deguonies kiekį organizme. Tai pagreitina priepuolį. O tereikia tik pristabdyti kvėpavimą. Kadangi astma serga daugiausiai vaikai, tai jiems sunku susigaudyti patiems, kas vyksta su jų organizmu ir juos būtina apmokyti viso to. Anksčiau sanatorijose tai buvo daroma.

Labai gaila, kad daugumai tėvų yra patogiau įkišti vaikui į rankas hormoninį inhaliatorių, nei paieškoti žinių ir padirbėti su vaiku. Beje tie inhaliatoriai veikia vaikų hormoninę sistemą ir įtakoja širdies darbui. Daugumos vaikų širdelė nuo to tampa silpna. Astmos priežasčių būna daug, bet nesiplečiant paminėsiu, kad daugiausia tai kyla dėl grybelių sporų, kurių šaltinio ribose per ilgai ir per dažnai būna vaikas. Tai elementarios grybelių kolonijos rūsiuose, namo viduje, voniose be ventiliacijos, aplink plastiko langus ir pan. Aišku kvėpavimo sustabdymas gali padėti tik kuomet alergenų ore nėra daug, o jei jų daugiau, tai pradžioje be inhaliatorių neišsiversime. Valyti reikia aplinką, o ne saugotis nuo jos, ką dabar populiarina prekybininkai ir farmacininkai, piršdami visokias „antialergines“ priemones. Vienas iš pavojingų alergenų šaltinių yra dulkių erkučių gyvybinės veiklos produktai. Kitas pavojingas šaltinis, tai kirminėlių kolonijos plaučiuose. Bet čia kalba ne apie tai. Tiesiog pastudijuosime kvėpavimo pratimus, kurie naudingi tiek ligoniams, tiek dar sveikų žmonių sveikatos profilaktikai.

Vienas iš elementarių kvėpavimo treniravimo pratimų yra toks. Pripildome stiklinę vandeniu, įkvėpdami prie nosį iškvepiame per plastmasinį, kokteilių vamzdelį į vandenį. Taip stabdome iškvėpimą ir pageriname deguonies pasisavinimą plaučių kraujagyslėmis. Beje taip stiprinamas plaučių tonusas. Tokių pratimų anksčiau mokydavo sanatorijose žmones, turinčius problemų su kvėpavimu. Dar būdavo tokie vamzdeliai, kaip pypkės, su metaliniu rutuliuku angoje. Pučiant į jį, metalinis rutuliukas pakibdavo ore. Jei per silpnai pučiame, tai jis trukdo iškvėpimui. Todėl žmonės turėdavo pūsti stiprėliau. Taip buvo lavinamas plaučių tonusas. Apie priemones ir metodikas ligoniams nesiplėsiu, nes čia daugiau šios srities specialistų duona. Pakalbėkime apie dar sveikų žmonių kvėpavimo profilaktiką, arba tiesiog apie pratimus.

Kvėpavimo pratimus patartina daryti bent du kartus dienoje – ryte ir vakare. Ryte, atsikėlus, padarius nedidelę  mankštą ir nusiprausus, reikia šilčiau apsirengti, jei lauke ne vasara, ir atverti langą. Svarbu, kad kambaryje nebūtų kilimo, kuris dažnai būna pilnas dulkių erkučių ir jų gyvybinės veiklos produktų. Grindis kas dieną būtina pravalyti drėgna šluoste. Galima tiesiog išeiti laukan, jei gyvenate nuosavame name. Atsisėdame ir pradedame lėtai ir giliai kvėpuoti, tik per nosį, 20 kartų (giliai, tai reiškia pilvu). Tuomet 40 kartų greičiau kvėpuojame, stengdamiesi išlaikyti kvėpavimo gilumą. Po to vėl grįžtame prie lėto kvėpavimo ir vėl 20 kartų įkvepiame ir iškvepiame. Taip kartojame 3-4 kartus.

Jei jaučiamas nedidelis galvos svaigimas, tai normalu. Jei didesnis, tiesiog vietoje 20  įkvėpimų darykite 10-15, o vietoje 40, darykite 20. Ir pakartojimų skaičių galite sutrumpinti iki 3. Tačiau per dvi savaites jūs turite pasiekti pradžioje minėtą ribą. Kitas etapas, tai 20 lėto kvėpavimo, 40 greitesnio kvėpavimo ir 60 labai greito kvėpavimo. Ir tokie pakartojimai reikalingi 4-5. Bet tai dar ne viskas. Po kiekvieno labai greito 60 kartų kvėpavimo, reikia švelniai į šalis kratyti galvą, bet taip, kad jaustumėte į šalis judančias smegenis, tarsi jos kliuksėtų. Galvos sukinėjimas į šalis, artimas kratymui, turi būti kiekvienam individualus ir jo metu jūs neturite jausti skausmo, ar didelio diskomforto, įtampos. Suraskite savo tempą ir amplitudę.

Pradžioje gali būti įtampų sprando srityje ir tokių galvos pakratymų gali būti tik 10-20 kartų. Nedarykite šio pratimo ilgiau, jei sprande atsirado įtampos. Tik tiek, kiek galite šiuo momentu. Vėliau pratimą prailginkite iki 1min. Po to seka 20-40-60 kvėpavimo ciklas ir vėl galvos kratymas. Ir taip 3-5 ratai. Svarbiausiai nepersistengti. Po kiek laiko gali atsirasti švelnus galvos skausmas, bet tai natūralu, kaip ir po treniruočių skauda raumenis. Pasikartosiu, kad kvėpuojame tik per nosį, nes tai ir sušildo patenkantį į plaučius orą ir sumažina tiesioginį svetimkūnių patekimą į plaučius.

Jei, kvėpavimo pratimų metu, ar iš kart po jų, pajaučiate galvos svaigimą, pėdų niežėjimą, dantenų niežulį, tikus, ar traukulius kūne, tai ir yra tiek dėl deguonies trūkumo organizme, tiek dėl organizmo atvėsimo iš vidaus, nes per plaučius intensyviai jį vėdinote. Aišku tai gali būti ir pačių kraujagyslių prisitaikymo, prie naujų aplinkybių, priežastis. Beje taip išryškėja ir esamos problemos kūne, net atsipalaiduoja užspaustos emocijos. Jautresniems kyla noras verkti. Jei yra galimybė, tai reikia leisti tam vykti, nes užspaustos emocijos, tai būsimų ligų pamatas.

Klausos bei regos aparatas gali duoti savų efektų. Pakanka sustabdyti kvėpavimą bent 30s., ir galvos svaigimas rimsta. Kiti efektai nurimsta pasėdėjus 5-10min. Jei vienoje ar abiejuose ausyse atsiranda blogesnis girdimumas, tereikia užspausti nosį, užčiaupti burną ir bandyti pūsti orą iš vidaus. Tai toks efektas kaip lėktuve, pasikeitus išorės spaudimui. Toks pat efektas būna ir neriant po vandeniu giliau kaip tris metrus. Pučiant slėgiai susireguliuoja ir atsiranda įprastas girdimumas.

Iš karto po pratimų nepatartina imtis intensyvios veiklos, ar skubėti į darbą. Su laiku, kraujagyslės išsitreniruos, taps lankstesnės, kūnas apsivalys nuo toksinų ir tie efektai išnyks. Jūsų kūnas taps pasiruošęs bet kokiems stresams iš išorės ir nereaguos į tai perdėtai, o „perdėtai“ tai tokios reakcijos, nuo elementarių spazmų iki autoimuninių reakcijų.

Visuomet sakau, ką bedarai, turi žinoti kam to reikia ir kas iš to seka. Po 1-2mėn., jūs pastebėsite, kad galva nuo gilių kvėpavimų nebesvaigsta ir anksčiau buvusių dusimų po sunkesnio darbo, ar fizinių pastangų nebėra. Kraujagyslės tapo elastingesnės, organizmas adaptavosi tiek prie padidinto deguonies kiekio, tiek prie jo trūkumo. Tai yra ribos išsiplėtė. Emocijos tapo labiau stabilios, nes kažkiek išsivalė praeities emociniai „užtaisai“ ir tai net supersvarbu.

Beje, jei pradžioje smegenų kraujagyslės į deguonies perteklių reaguodavo perdėtai staigiu susitraukimu, net spazmais, kas sukeldavo ne tik svaigimą, bet ir sąmonės netekimą, tai dabar jos tai daro tolygiai, be galvos svaigimo. Kraujagyslės tampa elastingesnės, o organizmas labiau išvalo nuo gyvybinės veiklos produktų. Galvos kratymas padeda geriau aprūpinti smegenis deguonimi, bei išsivalyti tiek kvėpavimo pratimų metu, tiek po jų. Beje galvos smegenų kratymas aktyvuoja smegenų kapsulės pastorėjimą, kuri apsaugo smegenis nuo traumų kritimo ar smūgio metu. Plius prie viso šito patarčiau dar tokius pratimus smegenų kraujagyslėms. Ryte, tik pabudus, iškišti galvą už lovos krašto ir nuleisti žemyn. Palaikyti taip 1min. ir vėl ant pagalvės. Taip tris kartus. Tokį pratimą galima daryti ir dieną.

Tai praplečia smegenų kraujagysles, stimuliuoja jų veiklą ir tonusą. Kitas pratimas, tai stovėjimas žemyn galva po 1 min. 2-3 kartus dienoje. Nepatariu  tai daryti stovint ant pačios gavos. Tam reikalinga ilgalaikė treniruotė, o kai kuriems žmonėms iš viso to daryti negalima (polinkis į insultą). Pradžioje pakanka tai daryti atrėmus rankas į strėnas, stovint ant pečių ant pagalvės, o kojos iškeltos aukštyn ir atremtos į sieną. Vėliau, jei rankos tvirtos, galima pabandyti stovėti ant rankų, o kojos atremtos į sieną ir t.t. Tačiau pradžioje(2sav.), kaip minėjau, tą pratimą pradėti nuo paprasto galvos nuleidimo, nuo lovos krašto. Dienos metu galimas pratimas, kuomet jūs stovėdami, ar sėdėdami nuleidžiate galvą maksimaliai žemyn ir dar ją pasiūbuojate, pakratote į šalis, kad smegenys maloniai kliuksėtų kaukolės ertmėje. Taip jūs pagyvinsite smegenų kraujagyslių veiklą, bei akių kraujotaką.

Pratimų galima sugalvoti savų, bet svarbu, o ypač pradžioje, nepersistengti. Per skausmus nedaryti pratimų. Vyresniems kaip 50m., žmonėms, nuo per dažno stovėjimo žemyn galva ir per didelio noro greičiau pajusti rezultatus, galimos lengvos kraujosrūvos iš nosies, galvos skausmas. Tiesiog sutrumpinti, ar kelioms dienoms atidėti tokius pratimus. Beje praktiškai pastebėtas toks galvos skausmo pašalinimo būdas, tinkamas bet kuriam amžiui – galvos sukinėjimas į šalis, kad smegenys švelniai kliuksėtų kaukolės ertmėje. Tai daryti reikia švelniai ir atrasti tam tinkamą ritmą. Rasti tokią, judinamos į šalis, galvos padėtį, kad jaustumėte, kaip vidinis galvos skausmas tarsi išblaškomas. Deja tai tinka jau kažkiek pasitreniravusiems, nes kitų sprandas greitai pavargsta ir pratimo pilnai neatlieka, todėl laukiamo efekto ir nėra.

Turiu asmeninę patirtį, kad kvėpavimo pratimai, atlikti prieš treniruotę, suteikia galimybę treniruotės metu duoti organizmui ketvirtadaliu didesnį krūvį. Kvėpavimo pratimai atlikti po treniruotės, įgalina organizmą greičiau atsistatyti.

Beje, su laiku, save „pagausite“ suvokime, kad dirbate ar tiesiog einate ir kurį tai laiką nekvėpuojate. Kartais net naktį pabusite su suvokimu, kad kurį tai laiką nekvėpuojate. Tai normalu. Jei jus, kurį tai laiką naktį stebėtų artimas žmogus, tai pamatytų, kad jūsų organizmas natūraliai  retkarčiais nekvėpuoja. Tą keistą reiškinį pastebėjau kuomet paauglystėje gulėjau ligoninės palatoje, kur būdavo po 4-6 ligonius. Būtent tuo metu į kraują patenka daugiau anglies dvideginio, labiau plečiasi kraujagyslės, organizmas reguliuoja kraujagyslių darbą. Dienos metu mes įsitempę ir savo jausmais, rūpesčiais trukdome organizmo natūraliai savireguliacijai. Būtent kvėpavimo pratimai suaktyvina tą, natūralią savireguliaciją ir todėl, net dienos metu mes stebime, kad kartais, trumpam nustojame kvėpuoti. Tiesiog taip organizmas savireguliuoja deguonies kiekį, esantį jame.

Yra žinoma, kad žmogus kvėpuoja ne tik plaučiais, bet ir oda. Praeitame amžiuje daug cirko artistų, o ypač cirko vaikų mirdavo, kuomet jiems uždažydavo odą. Taip buvo nustatyta, kad odai būtinas susisiekimas su oru. Taip organizmas atsikrato toksinų ir gauna papildomai deguonies į tuos organizmo sluoksnius, kur mažai patenka kraujo. Žmonės, kurie perdėtai aprengia save drabužiais, prastai praleidžiančiais orą, tiesiog dusina savo kūną, sukelia poodiniuose sluoksniuose rūgimo procesus. Drabužiai turi būti kuo laisvesni, neapspaudžiantys paviršutinių kraujagyslių ir kuo lengviau po jais turi cirkuliuoti oras. Labai sveika yra iš po dušo, nusausinus kūną iš karto neapsimuturiuoti drabužiais ir pavaikščioti po kambarius, kad kūno poros laisvai pakvėpuotų ir likusi drėgmė pati nugaruotų.

Drėgmės nugaravimas nuo kūno grūdina kūną, stimuliuoja paviršinių kraujagyslių veiklą. Leidimas kartas nuo karto kūnui laisvai pakvėpuoti, švariomis poromis, atgaivina odos veiklą, palaiko jos tonusą. Būtent buvimas prie jūros ar upės, atviru kūnu, ir duoda žmogaus odai, bei pačiam kūnui didžiausią naudą. Aišku esant nešvarioms kūno poroms (nenusimaudžius) teigiamas efektas yra gerokai mažesnis. Svarbu vengti ilgalaikio vienpusio vėjo, kuris ilgesnį laiką įtakoja kurią tai vieną kūno dalį, nes tuomet bus persišaldymas. Esant kūnui atviram, jam būtina judėti, kad šilumos cirkuliacija odoje pasiskirstytų maksimaliai tolygiai.

Kitas labai svarbus kvėpavimo pratimas, kuris stipriai išvalo organizmą nuo įvairių, užsigulėjusių toksinų ir suaktyvina imunitetą yra toks. Ramiai atsisėdate ir įkvepiate 2 trečdaliai plaučių, labiau užpildydami apatinę plaučių dalį, nei viršutinę, krūtinės dalį. Nekvėpuojate kiek galite iki stipraus diskomforto. Jei tai trunka 20s., tai  toksinų pas jus pakenčiama riba. Jei išlaikote iki 30s., tai neblogai, o jei virš 40s., tuomet organizmas gana geroje būklėje. Tai reikia daryti sąžiningai, nes taip diagnozuojate savo tikrą būklę. Toliau atliekate pratimus su kvėpavimo sulaikymu. Įkvepiate, sulaikote kvėpavimą ir stebite kiek sekundžių išbuvote iki stipraus diskomforto. Kiekvieną rodmenį fiksuojate. Mažiausiai 10 kartų per vieną seansą. Per dieną bent 2 kartus. Po kelių savaičių pastebėsite, kad nekvėpuodami jūs galite išlikti ilgiau ir ilgiau. Nereikia perdėtai siekti rezultatų. Galimi ir trumpesni kvėpavimo sulaikymai ir tuomet „grafikas“ gaunasi banguotas. Tiesiog kūnas pratinasi prie naujos būsenos. Su laiku seansas gali trukti 20-30min. Kuomet kvėpavimą, be perdėtai didelio diskomforto pastoviai galėsite sulaikyti virš 60s., tuomet imuninėje sistemoje įsijungia „antrasis kvėpavimas“. Organizmas tarsi pajunta „mirties dvelksmą“ ir suaktyvėja. Būtent tada imunitetas intensyviai puola visas svetimybes, esančias kūne, intensyviai valosi nuo toksinų, žudo vėžio ląsteles. Pasirodo, kad vien tik su tokiais kvėpavimo pratimais galima pašalinti dalį perdėto svorio. Tikrai sveikas žmogus gali išbūti nekvėpavęs 3-4min. ir būtent tai laikoma tikros sveikatos rodikliu. Ir kiek tokių, tikrai sveikų žmonių?

Žmonės, kuriems virš 50 metų, o ypač turintiems polinkį į insultus (tėvai ar giminėje kas turėjo insultų), būtinai bent kartą dienoje turi daryti kvėpavimo pratimus. Periodiškai daryti galvos kratymo pratimus, bei pabūti 1-2min., padėtyje, kuomet galva yra žemiau likusio kūno. Tai aktualu ir ilgai dirbantiems sėdimą darbą. Beje žmonių, kuriems virš 50 metų odos pralaidumas mažėja, kvėpavimas oda prastėja ir jiems ypač būtina naudoti tinkamą aprangą, perdėtai neprisirengti, laikyti odą švaroje ir pakankamai naudoti vandens.

Svarbu suvokti, kad kvėpavimas, oro kokybė yra svarbiau už vandenį, maistą, malonumus, gyvenimo rūpesčius, politiką, turtus ir t.t. Kad tai suvokti dabar ir tuoj pat, pakanka uždengti jums burną ir užspausti nosį, tuomet suvoktumėt gyvenimo vertybes kitaip, neiškreiptai.

Andrianas Krutoguzenko


Pasidalinkite: