Pasidalinkite:

Landsbergių partijos atstovė, skiepų žinovė ir specialistė, LR Seimo narė  R. Morkūnaitė-Mikulėnienė praneša:

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiandien spaudos konferencijoje pristatė Seimo rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“.

Šiuo dokumentu  atkreipiamas visuomenės dėmesys į Lietuvoje fiksuojamą tymų – vienos labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų, nuo kurios vienintelė apsisaugojimo priemonė yra skiepai – protrūkį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė apgailestavo, kad vakar įregistruotos rezoliucijos Seimo seniūnų sueiga nesutiko įtraukti į šios dienos Seimo posėdžio darbotvarkę, nes, anot valdančiosios daugumos atstovės Agnės Širinskienės, pasiūlymą reikia ištirti antikorupciniu požiūriu.

„Išties liūdina toks valdančiųjų požiūris į visuomenės sveikatą. Seimui pasiūlytos rezoliucijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį apskritai į skiepijimosi būtinybę. Kiekvienas turėtų suprasti, kad skiepijimasis – tai ne tik jo asmeninė atsakomybė. Turime galvoti ir apie kitas pažeidžiamas visuomenės grupes: kūdikius, kurių negalima skiepyti, onkologinius ligonius, kurių imunitetas ligos metu būna nusilpęs. Fiksuojant grėsmingai augančius susirgimų tymais atvejus, pasigendu Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio siekiant suvaldyti susirgimų tymais proveržį, – pabrėžė Seimo narė ir pridūrė: – dažnai gyventojai šias ligas painioja su įprastais infekciniais susirgimais. Tokioms ligoms kaip tymai nepakanka stiprinti įprastą imunitetą, kurį galima pasiekti, kaip kai kurie sveikuoliškai nusiteikę Seimo nariai bando teigti, „šaltu dušu“. Tai yra specialusis imunitetas, įgyjamas tik skiepais.“

Per praėjusius metus susirgimų tymais buvo apie 30. Šiandien užfiksuoti jau 159 atvejai. Kiekvieną dieną atsiranda po maždaug dešimt naujų susirgimų tymais atvejų. Trečdalis susirgusiųjų – vaikai.

Specialistai konstatuoja, kad toks šios ligos protrūkis nulemtas ir to, jog Lietuvoje vaikų skiepijimas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra tik rekomendacinio pobūdžio. Dėl aktyvios melagingų žinių sklaidos, nepakankamo informavimo, tėvų ir globėjų sąmoningumas imunoprofilaktikai silpsta – jau keletą metų iš eilės mažėja visų 14 užkrečiamųjų ligų, kurių vakcinas kompensuoja valstybė, skiepijimo aprėptys, o MMR vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, specialistų vertinimu, kasmet lieka nepaskiepyta apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja siekti ne mažesnių kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpčių visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnių kaip 95 proc. aprėpčių, nes tik tokiu atveju imunoprofilaktika užtikrina deramo lygio visuomenės apsaugą ir sudaro sąlygas eliminuoti ligą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė pabrėžė, kad daugiausia susirgimų šiuo metu yra Kauno apskrityje. Kodėl taip yra, paaiškina statika: šioje apskrityje kai kuriose savivaldybėse skiepijimo nuo tymų aprėptis – apie 85 proc., gerokai atsiliekanti nuo šalies vidurkio (92,2 dvejų metų vaikų), tuo tarpu kai PSO rekomenduoja ne mažesnę 95 proc. skiepijimo aprėptį.

„Tik skiepas gali suformuoti imunitetą prieš tymus. Norėtųsi, kad visi vieningai kalbėtų apie skiepus, remdamiesi mokslu pagrįsta informacija ir neklaidintų žmonių“, – sakė D. Razmuvienė.

Dėl skiepijimo priešininkų judėjimų („anti-vax“) ir jų skleidžiamos dezinformacijos plinta nepasitikėjimas skiepais, ypač tarp tėvų ir globėjų, o tai neigiamai veikia visos visuomenės sveikatos lygį. Šiųmetis tymų protrūkis akivaizdžiai rodo mažėjančios vakcinacijos keliamą grėsmę visuomenės sveikatai.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis priminė, kad 1994–1995 m. Lietuvoje fiksuotas difterijos protrūkis. Vienintelė tokio proveržio priežastis – skiepijimo sutrikimai. Mokslininkas priminė, kad ligos protrūkį suvaldyti pavyko įvykdžius skiepijimo kampaniją, kuri buvo labai veiksminga.

„Pasauliui siunčiame žinią, kad Lietuva nėra saugus kraštas dėl tymų. Jei iki šiol kalbėjome, kad ši infekcija suvaldyta, kad pas mus viskas gerai, tai šiandien svarbiausia žinia, kad situacija pasikeitusi, ir Lietuva nėra saugi“, – sakė V. Usonis.

Į „Santaros“ klinikas patenka neskiepyti nuo tymų vaikai ir gydytojai tiesiogiai susiduria su šia virusine infekcija. Pasak klinikų Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, vaistų nuo tymų nėra išrasta iki šiol. Tai virusinė infekcija, po kurios šalutinės pasekmės gali būti skaudžios ir neprognozuojamos. „Tuomet mes jau neturime kitų išeičių, kaip tik pacientui padėti sirgti, o visa ligos eiga – Dievo rankose“, – apie sudėtingą susirgimą pasakojo gydytoja. Tuo metu vakcina nuo tymų yra saugi, efektyvi ir daug metų naudojama.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė Paulė Kuzmickienė pažymėjo, kad savivalda galėtų aktyviau ir greičiau įsitraukti į skiepijimo organizavimą, sudaryti savivaldybei pavaldaus viešojo sektoriaus darbuotojams galimybę nemokamai atlikti tymų imuniteto tyrimą ir svarstyti skiepų kriterijaus įvedimą priimant vaikus į ugdymo įstaigas.

Minėtoje Seimo rezoliucijoje Vyriausybė raginama stiprinti visuomenės informavimą, taip pat Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje atskira eilute numatyti lėšas, skirtas visuomenės informavimo apie užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką kampanijai vykdyti. Turi būti užtikrintas pakankamas MMR vakcinos rezervas ir prieinamumas visiems, norintiems pasiskiepyti savo lėšomis, sudarant galimybę mokamomis vakcinomis skiepytis valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. Rekomenduojama tymų protrūkio metu gyventojams organizuoti nemokamus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar asmuo turi imunitetą šiai ligai ir ar asmeniui reikalingas MMR skiepas. Seimo rezoliucijoje numatyta ir kitų priemonių, skatinančių skiepytis bei ugdyti visuomenės sąmoningumą nesirgti užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis ir neužkrėsti jomis kitų.

Parengta pagal LRS inf.

 


Pasidalinkite: