Pasidalinkite!

Primename, kad Lietuva į NATO buvo „įstojo“ keletos politikierių sprendimų, neatsiklausus Lietuvos gyventojų referendume. Dėl stojimo į NATO referendumo nebuvo, todėl šis sprendimas nėra visų Lietuvos žmonių nuomonė. Nors jeigu ir būtų buvęs referendumas, tai su alumi ir skalbimo milteliais, būtų jį pasukę į šeimininkams reikiamą pusę, kaip įvyko referendume, dėl stojimo į ES.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Organizacijos sprendimai priimami tik pritarus visoms jos narėms.

2019 m. kovo 22 d., penktadienį, Seime – kasmetinis Vilniaus saugumo forumo renginys – tarptautinė konferencija „Visuomenės atsparumas ir Rusijos hibridinės grėsmės Vakarų pasauliui“, kurią organizavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, kad šių metų renginys išskirtinis, kadangi minime net du jubiliejus – 70 metų nuo NATO įkūrimo ir Lietuvos narystės Aljanse 15 metų sukaktį: „Galime didžiuotis, kad sėkmingiausias istorijoje NATO Aljansas jau 7 dešimtmečius užtikrina savo nariams taiką ir saugumą. Taip pat reikia pasidžiaugti, kad jau 15 metų esame to dalimi.“

V. Bakas akcentavo ir NATO „atvirų durų politiką“, kuri leidžia prie Aljanso prisijungti naujoms šalims.

„NATO išlieka atvira. Aljansas išgirdo Juodkalnijos ir Šiaurės Makedonijos prašymus priimti po NATO saugumo skėčiu. Tikiu, kad nepaisant augančio Rusijos agresyvumo, ateis diena, kai Ukrainos ir Gruzijos prašymai sulauks palankaus įvertinimo“, – sakė NSGK vadovas.

Pasak V. Bako, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, į aplinką per saugumo prizmę turime žvelgti visiškai kitaip. „Krymas yra pavyzdys, kad NATO privalo būti pasiruošusi atremti įvairias grėsmes prie visų Aljanso sienų. Turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams, užbėgti įvykiams už akių, – kalbėjo politikas. – Šioje vietoje reikėtų išskirti ir labai svarbų užsienio ir Lietuvos žvalgybų darbą.“

Renginio metu itin didelis dėmesys buvo skirtas Rusijos hibridinėms grėsmėms kibernetikos ir energetikos sektoriuose. Kalbėta apie tai, kaip Rusija pasitelkdama hibridines grėsmes vykdo karą prieš Vakarų civilizaciją.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad Rusijos hibridinio karo arsenalas apima visą kompleksą priemonių: ekonominį ir energetinį spaudimą, informacinį-propagandinį poveikį, kibernetinius išpuolius ir žvalgybines operacijas.

„Lietuva susiduria su Rusijos hibridinėmis grėsmėmis. Mes žinome, kas yra Rusijos energetinis spaudimas, kurį Kremlius vykdo per kontroliuojamas korporacijas. Galime ilgai kalbėti apie „Nord Stream 2“ projektą, kuriuo siekiama sužlugdyti Ukrainos europines ir euroatlantines integracijos perspektyvas. Savo kaimynystėje turime Astravą, kuriuo bandoma užskirti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Europos tinklais“, – sakė V. Bakas.

„Hibridinis karas vykdomas ir kibernetikos srityje. Lietuva patenka į padidintos rizikos valstybių grupę ir kibernetinėje erdvėje yra vienas didžiausių Rusijos taikinių. Vien 2018-aisiais susidūrėme su 53 tūkst. kibernetinių incidentų, o dauguma jų buvo iš Rusijos. Akivaizdu, kad kibernetiniai išpuoliai prieš NATO valstybes tapo sudėtine Rusijos agresijos dalimi“, – teigė NSGK pirmininkas.

 

 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Parengta pagal LRS ir BV inf.