Pasidalinkite:

Begalė dovanų, skanėstai (vaikui reikia ne šiaip pavalgyti, o būtinai kažką skanaus)… Rezultatas: tėvai grįžta namo, o mylimi vaikučiai atlekia pasitikti, tačiau puola ne prie tėčio ar mamos, o ima knaisiotis krepšiuose, karštligiškai ieškodami jiems skirtų pirkinių. „Kur mano šokoladas? Kaip tai nenupirkai?“ Kiek daug tokių dalykų vyksta mūsų gyvenime, o juk mes linkime vaikams tik geriausio. Mūsų vaikystėje juk nebuvo tokių šokoladukų, tai tegu bent mūsų vaikai pasidžiaugia…

Pasikalbėkime apie tai, kaip, nežiūrint į, rodos, visiškai teisingas tėvų pastangas, jie galiausiai gauna visiškai ne tą rezultatą, kurio tikėjosi.

Pirmoji strategija. Niekada negirti. Daug barti

Mūsų vaikai turi mokytis geriau už mus. Juk dabar visi vaikai turi būti pirmūnais! Kaip prisipažinti draugėms, kad vaikas gauna trejetus ir dvejetus, kad prastai įsisavina mokyklinę programą? Ne, tai visiškai neleistina. Reikia paspausti, pasitempti, reikia griežčiau su vaiku. O kaip griežčiau, jeigu ne visiems lemta būti pirmūnais? O už ką tada girti? Jeigu nieko nesugeba? Jeigu neturi gabumų? Jeigu rašo blogiausiai klasėje? Užtat darbe prisikaupė streso, susikaupė nuovargis ir viso to reikia skubiai atsikratyti, o išsilieti galima tik ant silpnesnio. O silpnesnis namuose – vaikas. Pastaugiau ant vaiko – iškart lengviau širdyje pasidarė. Juk jis to nusipelnė, tegu žino, kad reikia gerai mokytis!

Antroji strategija. Neskirti dėmesio, kartu nežaisti, drauge neleisti laiko

Visi pavargsta! Tėvai darbe nusikala kaip arkliai, tėvai turi daug reikalų! Reikia uždirbti pinigų, tvarkytis, gaminti maistą, plauti indus. O kompiuteris ir telefonas? Ten irgi krūva reikalų. Ir viską reikia nudirbti. O vaikas? Na ir kas, kad darželyje visą dieną buvo, jis juk ten žaidė. Pažiūrės sugrįžęs filmuką ir miegoti.

Trečioji strategija. Atsipirkti nuo emocinių ir bendravimo poreikių filmukais

Filmukai. Tai atskiras, milžiniškas pasaulis. Juk mūsų vaikystėje nebuvo tokių filmukų. Buvo ten kažkokie, apie juos net kalbėti nesinori. O štai dabar TOKIE filmukai! Ir dar dideliausiame televizoriuje per visą sieną! Vaikai ištisas valandas ar netgi ištisas dienas sėdi ir žiūri. Nelaksto, nerėkauja… Rojus!

Ketvirtoji strategija. Dosniai atsipirkti nuo vaiko švelnumo ir bendravimo poreikių pinigais ir dovanomis

Kai tėvai pavargo darbe, ką galima pilnai suprasti, jiems norisi tik vieno – tylos ir ramybės. Dėl to, kai vaikas ateina su savo klausimais, prašymais, pasakojimu apie savo rankdarbius darželyje ir naujai įgytas žinias – „neįkyrėk, aš tau rytoj nupirksiu naują mašinytę!“ Kad tik nereikėtų gilintis ir pasinerti į vaikiškos kūrybos gelmes, su neišvengiamais tos kūrybos pavyzdžių demonstravimais.

Penktoji strategija. Suteikti maksimumą materialių gėrybių

Reikia pasistengti, susiveržti diržus. Brangūs žaislai, firminiai drabužiai, ugdymo įstaigos, logopedai, baseinas, būreliai, repetitoriai, masažas, dailusis čiuožimas… Kaip nors ištempsime, net jeigu prireiks imti kreditą! Ko nepadarysi mylimo įpėdinio labui?

Paskui, kai vaikas užauga, jis niekaip negali suprasti, kodėl staiga išseko visas tas gausybės ragas? Kodėl aš daugiau ne visų numylėtinis ir ne likimo lepūnėlis? Kur visos man priklausančios dovanos ir pramogos? Kaip man dabar jų gauti? Mama su tėčiu iš paskutiniųjų įkišo mane į universitetą, jų resursai išseko, aš pats nieko daryti nemoku ir dar negreitai išmoksiu. Ir apskritai nėra didelio ūpo mokytis, juk anksčiau viską gaudavau iš karto, be pastangų.

Ir kyla tam vaikui noras spjauti į tą idiotišką suaugusių žmonių gyvenimą, su visais įsipareigojimais, atsakomybe, pasirinkimo deficitu, būtinybe nuolatos dirbti… Kuriem galams? Kam man viso to reikia, jeigu galiu labai paprastai nuskausminti savo neišreikštus jausmus?

Noriu pabrėžti, kad tai viso labo penkios strategijos, iš tikrųjų jų žymiai daugiau.

Mūsų vaikai auga, ir mes, žinoma, trokštame jiems tik geriausio.

seimairnamai.eu


Pasidalinkite: