Pasidalinkite!

Balandžio 2 d. Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija, jos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė konferenciją „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“, kurioje aptartos miškininkystės problemos ir rezultatai po garsiai nuskambėjusios miškų valdymo reformos. Parlamentaras A. Butkevičius įsitikinęs, kad reforma buvo būtina, tačiau ne tokia, kokia buvo priimta. O sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta įsitikinęs, kad būtina keisti kai kuriuos teisės aktus, kad gelbėtume Lietuvos mišką nuo plynų kirtimų.

Konferencijoje dalyvavęs LSDD frakcijos narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas sveikino ir palaikė šios konferencijos dalyvius, anot jo, būtent specialistų, mokslininkų ir visuomenės pagrįsta nuomone turime vadovautis priimdami sprendimus. G. Kirkilas ir A. Butkevičius priminė nepalaikę šios reformos Seime 2017 m. liepą, nes siūlė kitokį reformos variantą.

„Mes sąmoningai siūlėme tarpinį variantą – palikti daugiau juridinių vienetų – dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai regioninė politika. Kiekviena darbo vieta regione yra nepaprastai svarbi, ypač turint galvoje, kad tai aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Su šia reforma buvo atimtas ir žmonių regionuose pasitikėjimas savimi. Jei efektyvumas priklausytų tik nuo juridinių vienetų skaičiaus, galėtume visas šalies valstybės įmones sujungti į vieną ir skinti efektyvumo vaisius. Bet per didelė hierarchinė struktūra nutolina vadovą nuo eilinių darbuotojų, blogina situacijos žinojimą, lėtina sprendimų priėmimą, pagaliau kuria susvetimėjimo mikroklimatą“, – kalbėjo LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius. Frakcija ir anuomet pasisakė už pokyčius, daromus palaipsniui, atsižvelgiant į tarpinius rezultatus. Reforma, anot A. Butkevičiaus, neabejotinai buvo reikalinga. Klausimas tik – kokia. Stojant į EBPO, organizacija nekėlė reikalavimo dėl konkretaus modelio, bet akcentavo valdymo principus – efektyvumą ir skaidrumą.

LSDD frakcijos nuomone, miškų reforma nepasiekė visų iškeltų tikslų. Specialistų, dalyvavusių konferencijoje, pasisakymuose vyravo mintis, kad kartu su reforma vykdytas centralizavimas atvėrė kelią medienos perdirbėjų interesų realizavimui. Negalvojama apie ilgalaikes perspektyvas. Didinami kirtimų plotai, o patogiausias būdas – plyni kirtimai, kurie neša daug pelno. Bet didinant kirtimus nepakankamai dėmesio skiriama miškų atsodinimui.

„Ar urėdijos pasiekė geresnių finansinių veiklos rezultatų? Buvo žadama, kad užbaigus pertvarką ir sukūrus naują įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tad koks tas ekonominis efektas šiandien? Ar ekonominis efektas nepasiektas komercinės veiklos apimčių didinimo sąskaita, didesniu miškų kirtimu? Dar didesnė problema – socialinis reformos poveikis, nes gerokai sumažėjo miškų sektoriuje dirbančių žmonių, kai kurie jų liko bedarbiai. Manau, kad atsižvelgdami į šiuos tarpinius reformos rezultatus privalome surasti būdų, kaip taisyti padėtį“, – kalbėjo Seimo LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius.

„Miškų tema dabar skaudesnė už emigraciją, nes žmonės į Tėvynę gali sugrįžti po penkių, po dešimties metų, bet pušys, iškirstos Lakajos kraštovaizdžio draustinyje, nei po penkerių metų, nei po dešimties dar neataugs. […] Stabdykime miškų kirtimus saugomose teritorijose, stabdykime plynus kirtimus ir pagaliau padėkime valdžiai, mūsų Aplinkos ministerijai suformuoti tokią komandą, kuri iš tikrųjų įvertintų tą situaciją, kokia šiandien yra miškuose“, – kalbėjo G. Kniukšta.

LRS inf.