Pasidalinkite:

5-6 dešimtmetyje, Briuselyje veikė zoologijos sodas, kuriame buvo laikomi žmonės tarsi laukiniai egzotiniai žvėrys…

1958-aisiais Belgijoje veikė…“Kongo kaimas“. Specialiai aptvertoje teritorijoje buvo apgyvendinti tuometinės belgų kolonijos Afrikoje gyventojai.
Visą straipsnį galite rasti čia: Tai buvo paskutinis „žmogaus zoologijos sodas“ pasaulyje.

1958-ųjų parodoje buvo kiek sumažinta originaliosios „ekspozicijos“ kopija. Savo kasdiene veikla užsiimantys kongiečiai buvo aptverti, o baltieji tuo metu juos stebėjo.

Jeigu nebūdavo jokios reakcijos, žiopliai susirinkę aplink tvorą, mesdavo pinigus ar bananus per bambukinę užtvarą“…
„Cirkas“ vyko iki pat 1960-ųjų, pakol Kongas išsikovojo nepriklausomybę.

Žmonių zoologijos sodai nebuvo kažkas naujo ar neįprasto pasaulyje – anksčiau tokie reguliariai buvo įrengiami Londone, Paryžiuje, Osle ir Hamburge. 1906-aisiais Niujorke vienas iš Kongo kilęs vyras su užaštrintais dantimis buvo įkurdintas Bronkso zoologijos sodo beždžionių narve. 1897-ųjų vasarą karalius Leopoldas II atsivežė 267 kongiečius į Briuselį, kad galėtų juos parodyti savo užmiesčio rezidencijoje. 1,3 mln. belgų, iš visų 4 mln., tuomet apsilankė šiame renginyje.

Žmonių išnaudojimas Lietuvoje ir Žemaitijoje

Ponai viduramžių Europoje turėję teisę išnaudoti jo žemėje gyvenančius valstiečius, kartais ir miestiečius, turėjo teises į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisę, teisė bausti valstietį. Ponai mužikus išnaudodavo kaip juodą darbininkiją, kaip pigią, beveik nieko nekainuojančia darbo jėgą.

Juo galėjo būti, dvarininkas, feodalas ar koks nors kitas garbus asmuo, kuriam jaunavedžiai priklausydavo. Buvo griežtai laikomasi baudžiavos taisyklių, ilgalaikių įsipareigojimų, religinių dogmų ir pačių ponų sukurtų iškrypeliškų įstatymų.

Pirmos nakties teisė – „Pirmos nakties teisė“ (lot. jus primae noctis, vok. Recht der ersten Nacht, Herrenrecht, pranc. Droit de cuissage, Droit de prélibation, kuomet jaunosios pirmasis lytinis aktas vyksta ne su būsimu sutuoktiniu, o su svetimu vyru.

Žiūrint šiuolaikinio žmogaus akimis, tai atrodo kaip žeminantis ir nemalonus faktas pačioje šeimyninio gyvenimo pradžioje. Tačiau senesniais laikais žmonės neturėdavo kito pasirinkimo ir palaipsniui prie to priprasdavo. Kaimo mergaitė jau nuo mažų dienų žinojo, kad nekaltybę jai atims ne būsimasis jos vyras, o tarkim koks grafas, gyvenantis prabangiuose rūmuose, ponas ar bajoras.

Valstiečiai iki XIX a. vidurio teisiškai nebuvo vienalytis gyventojų sluoksnis, (apie 56 proc.) valstiečių priklausė dvarininkams, daugiau nei ketvirtį sudarė valstybiniai valstiečiai (kiti priklausė karaliui arba bažnyčiai).

Jūs šiandien turite katę, šunį ar dar kokį gyvūną, o jie tuomet valstiečius turėjo, kuriuos pralošinėdavo kortomis….

BV inf.

 


Pasidalinkite: