Pasidalinkite!

Žydų ir pusžydžių persekiojimas Šiauliuose prasidėjo netrukus po to, kai miestą 1941 m. birželio 26 d. užėmė vokiečių kariuomenė. Šalia atkurtos lietuvių administracijos ir policijos, Šiauliuose įsikūrė įvairios vokiškos įstaigos: karo komendantūra, slaptoji karo lauko policija ir operatyvinės grupės (Einsatzgruppe) A būrys.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė“
Po darbo vokiečių kariuomenės ekipuotės remonto dirbtuvėse į getą varomi žydai. 1942 m. Fot. Antanas Kęstutis Žalys. (Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių)

Šiauliuose buvo įrengti du getai, pradėti steigti 1941 m. rugpjūčio 22 d., kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas Jonas Noreika pranešė, kad visi žydai ir pusžydžiai turi persikelti gyventi į Žagarę (iki rugpjūčio 29 d.).

Lygiagrečiai areštams ir šaudymams buvo vykdoma teisinė žydų diskriminacija. Iš žydų palaipsniui buvo atimamos pilietinės teisės ir turtas. Jie buvo įpareigoti nešioti Dovydo žvaigždę, galėjo vaikščioti gatvėmis ir rodytis viešose vietose tik nuo 6 iki 20 valandos.

1941 m. liepos mėn.Lietuvis policininkas su žydais.

Žydams ir pusžydžiams buvo uždrausta prie savo namų iškelti Lietuvos tautines vėliavas, turėti radijo aparatus, naudotis kitų tautybių asmenų samdomu darbu. Vėliau jiems buvo atimta ir teisė tvarkyti savo turtą.

 

Nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. iki 1944 m. birželio mėn. Nuo 1941 m. rugpjūčio Šiaulių miesto savivaldybės burmistras, buvo Petras Linkevičius – Linkus. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1947 m. gyveno Čikagoje. 1948–1954 m. redagavo žurnalą „Margutis“. Amerikos lietuvių tautinės sąjungos steigėjas ir pirmininkas.

 

Iki Jono Noreikos buvęs apskrities viršininkas Ignas Urbaitis su Šiaulių burmistru pasidalino „teritorijas“.  Asmeninis telefoninio pokalbio patvirtinimas su tuometiniu „Šiaulių Miesto Burmistru“ Petru Linkevičiumi. Šį nutarimą patvirtino ir Jonas Noreika. Jonas Urbaitis 1941 m. liepos mėn. vokiečių karinio komisaro paskirtas Šiaulių apskrities viršininku, bet dėl humanistinių įsitikinimų negalėdamas pasirašyti kai kurių sprendimų, rugpjūčio 3 d. iš pareigų pasitraukė (Jonas Noreika perimdamas pareigas, kuo puikiausiai žinojo Igno Urbaičio pasitraukimo priežastis). 

LCVA fondas R-1099, aprašas1 byla 2 lapas 51

Keliant iš gimtųjų vietų žydus į getus ar koncentracijos stovyklas, jiems buvo leidžiama pasiimti tik būtiniausius daiktus ir šiek tiek maisto. Visuose getuose veikė Žydų komitetai, kurie palaikė ryšį su okupacine valdžia ir vykdė jos įsakymus. Getuose taip pat veikė ir žydų pasipriešinimo organizacijos. Jos kaupė ginklus, vykdė diversijas, sabotažo aktus ir užmezginėjo ryšius su sovietų partizanais ir pogrindininkais.

A Jew wearing a yellow star in Siauliai
Šiauliai, Yad Vashem, Photo Archives 5667/1

Nuo 1941 m. liepos mėnesio Šiaulių kalėjime įkalinti žydai ir Tarybiniai aktyvistai taip pat buvo šaudomi šalia Pročiūnų kaimo (7 km nuo Šiaulių). Taip dar iki geto įsteigimo buvo sušaudyta apie 1000 Šiaulių žydų.

Iš Šiaulių geto žydai buvo vežami žudyti ir į Kužius (nužudyta apie 5000 žydų ir pušžydžių).

Jews digging pits, apparently in the Kužiai forest not far from Siauliai
Žydai kasa sau duobes Kužiuose, netoli Šiaulių. yadvashem.org nuotr. Archives 4216/22

Vaikai

1941 m. Šiauliuose buvo likviduota vaikų prieglauda. Vaikus vežė šaudyti į Luponių mišką, esantį šalia Kužių. Tai vadinamos pirmosiomis Šiaulių žydų žudynėmis, kurios buvo įvykdytos 1941 m. birželio 29 d. Luponių miške prie Kužių (12 km nuo Šiaulių). 1941 m. vasarą ten buvo nužudyta keli tūkstančiai žmonių. Žudė ne, tik Šiaulių miesto ir apskrities žydus, bet ir kitų tautybių komunistus. Ten bendrai buvo buvo nužudyta per 8 tūkst. žmonių – vyrų, moterų ir vaikų.

Jewish children and German soldiers in Siauliai, 1941
Šiauliai, Žydų vaikai 1941 m. foto, Yad Vashem Archives 5667/6

Tėvams būnant darbe, iš Šiaulių geto vaikai buvo išvežti į Aušvico koncentarcijos lagerį , ši operacija vadinosi „vaikų akcija“. Pirma vaikų akcija įvyko 1943 m. lapkričio 5 d. Šiaulių gete. Per dieną į Aušvicą traukiniais buvo išvežta 570 vaikų ir 260 senolių. Visi jie buvo nužudyti. Aušvico lageryje buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų, kurie mirė nuo bado ir smurto, nunuodyti kamerose, kulkų arba buvo sudeginti… krematoriumuose. Tokia pat „vaikų akcija“ buvo vykdoma ir Kaune.

Children receiving a meal at one of the study halls in the Siauliai Ghetto
Šiaulių geto vaikai
Yad Vashem Foto Archives 1044/150

Likusieji vaikai su tėvais buvo sušaudyti Gubernijos miške šalia Bubių. Prieš sušaudant, žydai patys išsikasdavo duobes.

SS men stand behind the Jews, holding guns aimed to the back of the Jews’ necks
1941 m. SS Vokietijos kareivio nuotrauka, Šiauliuose.
Prieš nužudymą kaliniai buvo priversti kasti savo kapus.
Yad Vashem Photo Archives 3150/122

1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. liepos 15d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur 1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino sovietų ir amerikiečių kariuomenės. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350 žydų.

Parengta pagal Holokaust.com , genocid.lt ir yadvashem.org inf. parengė

Vaidas Žemaitis