Pasidalinkite:

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiandien surengtoje spaudos konferencijoje „Mitų apie skiepus žala visuomenės sveikatai: Ukrainos patirtis“ pažymėjo, kad pasipriešinimo kovoti su užkrečiamomis ligomis rezultatai aiškiai matomi ir mums artimoje Ukrainoje.

„Aš labai tikiuosi, kad ir skausminga Ukrainos patirtis, sunkus pavyzdys, įkvėps ir mūsų visuomenę dar kartelį pagalvoti, kokiu keliu mes visgi einam. Sprendimas nesiskiepyti nėra lengvabūdiškas pasirinkimas išreikšti savo individualumą – visi turime galvoti apie savo, savo vaikų ir visuomenės saugumą bei sveikatą. Tos fake news, kurias matome ar girdime visuomenėje, turi panašių požymių, kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradę judėjimai, siekiantys piktybiškai sukurstyti nepasitikėjimą, kurti baimes, kad žmonės imtų nepasitikėti tiek valstybe, tiek ir profesionaliais medikais ar pačiu mokslu“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros vedėja Valentina Berezenko teigė, kad Ukrainoje tymų protrūkis – labai skaudi ir daug aukų nusinešusi pamoka visuomenei, kuriai reikėjo nemažai laiko, kol buvo suvokti ligų padariniai.

„Vadinamųjų antivakserių kampanija Ukrainoje prasidėjo dar 1990-ųjų pradžioje arba netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo, ir iš pradžių buvo nepastebima, tačiau jau 1993 m. Ukrainoje prasidėjo pirmosios epidemijos – iki 1998 m. buvo daugiau kaip 20 000 difterijos susirgimo atvejų, tarp kurių pasitaikė labai daug vaikų. Mes turėjome atskirų atvejų, kai sergama tymais, tačiau tai nebuvo dideli skaičiai – 50 atvejų, vėliau 200 atvejų, o 2017 m. Ukrainoje sirgo jau maždaug 100 000 gyventojų ir baisiausia, kad sergamumo augimo tempai nemažėja.

Vien per šiuos metus susirgo 40 000 žmonių. Kiekvieną savaitę mūsų visuomenės sveikatos centras pateikia skaičius – maždaug 2000 žmonių per savaitę suserga tymais. Kokia pagrindinė problema? Kad ilgą laiką buvo einama populizmo keliu, pavieniai atvejai išpučiami ir visuomenei pristatomi, kaip dar vienas gydytojų aplaidumo, nekompetencijos atvejis. Žinoma, šiandien galime pasidžiaugti, jog ėmėmės valstybinių priemonių, kad suvaldytume didžiulis sergančiųjų skaičius – dabar privalomų valstybinių skiepų kalendorius apima 10 infekcinių susirgimų, nuo kurių skiepijami ir vaikai: tuberkuliozė, tymai, raudonukė, difterija, stabligė, poliomielitas ir kita. Bet ilgą laiką tinkami veiksmai nebuvo daromi, todėl dar ir šiandien Ukrainoje serga labai daug žmonių. Prisiminkite, pasivyti visada sunkiau, nei užkardyti“, – sakė V. Berezenko.

Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja Marina Dyba (Kijevas), teigė, kad Ukrainoje, norint leisti vaiką į darželį ar mokyklą, privaloma turėti skiepų kortelę, kuria įrodoma, kad vaikai yra paskiepyti.

„Labai ilgą laiką niekas nekreipė dėmesio, vaikai paskiepyti ar ne, eina į darželį, mokyklą – mamos pačios atsisakydavo vaikus skiepyti, nes buvo gana plačiai išplitusios antivakserių kampanijos, žmonės pradėjo labiau bijoti įvairių galimų komplikacijų, o ne pačių skiepų. Žiniasklaida ir valstybė vaidina ypatingą svarbą šios problemos sprendime, kadangi per pozityvią, šviečiamąją kampaniją aiškinama, kad tai vaikų išgyvenimo ir kartu nacionalinio saugumo klausimas, skleidžiama geroji žinia, paneigiami mitai.

Žinoma, labai sudėtinga mokytis iš ilgą laiką daromų sisteminių klaidų, bet jau kai kuriose srityse matome teigiamą dinamiką, nes organizavome pozityvią kampaniją. Labai svarbu, kad Ukrainos Vyriausybė skiepijimo kampaniją paskelbė valstybės saugumo prioritetu“, – pasakojo M. Dyba.

Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės gydytojas doc. dr. Vaidotas Urbonas spaudos konferencijoje teigė, kad galime ir turime diskutuoti įvairiais klausimais, tačiau visuomenės sveikata – svarbiausia.

„Man rodos, tie mitai, kurie šiandien gajūs visuomenėje, gyvi dėl neišmanymo, dėl neišprusimo ar kažkokių įsitikinimų. Žinoma, visada bus tokių, kurie kovoja prieš skiepus – įdomu tai, kad istoriškai pirmiejiantivakciniai judėjimai fiksuoti dar prieš 200 metų. Tačiau turime nepamiršti, jog yra labai daug įrodymų, kad būtent skiepai pakeitė žmonijos gyvenimo kokybę. Tai labai aiškiai rodo ir mano gerbiamų kolegių pasakojimas iš netolimos Ukrainos. Sakoma, kad tik protingas žmogus mokosi iš kitų, o ne savo klaidų, todėl elkimės protingai“, –  kvietė V. Urbonas.

„Sekant Ukrainos ir kitų Europos valstybių pavyzdžiu, Seime registruotas įstatymas, kurį pasirašė kelių frakcijų atstovai, tad labai tikiuosi, kad kitos savaitės plenariniame posėdyje vis tik bus leista pateikti šį įstatymą, priešingai, nei ankščiau, kai iniciatyva buvo numarinta. Tikiuosi, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir valdančioji dauguma atsižvelgs į vakar išplatintą Lietuvos medikų sąjūdžio, Jaunųjų gydytojų asociacijos kreipimąsi.  Galų gale tikiuosi, kad Ukrainos sunkus patyrimas bus išgirstas ir mes jį suvoksime kaip prevenciją savo šaliai ir būsime saugūs“, – baigdama spaudos konferenciją pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

LRS inf.


Pasidalinkite: