Pasidalinkite!

Dabartinei sistemai lojalios žiniasklaidos priemonės – verčiasi per galvas, ne neįkyriai zonduodamos tiriamuoju zondavimu, o jau kišdamos (vietiniams „aborigenams“) mintį, apie dvigubos pilietybės naudingumą. Tiksliau, apie išsaugojimą: kažkur, kažkieno, kažkada tikslingai atsisakytos lietuviškos pilietybės. (To ko nevertino – negaila buvo ir prarasti). Svarbiausia, taip įtaigiai viską supina. Taip įmantriai viską susuka ir įpakuoja, kad naivus žmogelis net pradeda mėtytis.

Gal čia iš tikrųjų nieko tokio? Gal čia iš tikrųjų nieko blogo? Teisingai. Jeigu jau išdavikais esame mes gimę, tai išdavikais turime ir būti. Du, tris ar keturis kartus – koks skirtumas? Ačiū marionetinei valdžiai, kad dar mūsų „atsiklausia“ – primetamuoju atsiklausimu. Organizuoja žaidimą vadinamą REFERENDUMAS. Leidžia „PATIEMS“ sau užsidėti kilpą ant pilietinio kaklo. „Patys sau organizuojamės referendumą“, patys – už pasekmes, būsime ir kalti. Valdžia – tik šiek tiek pamuilins, ten kur reikia, kad slidžiau eitų…

Sėdėjusieji, ir dabar sėdintys valdžioje, „krik-soc-valstybės draugai“, kurie piršto nepajudino ir nejudina, kad jauni ir darbštūs lietuviai iš Lietuvos neišvažiuotų ir neparsidavinėtų – pritaria, ne jų pačių sugalvotai AFERAI. Kuri naudinga tik tautos išdavikams, patiems geranoriškai atsisakiusiems Lietuvos pilietybės. Vieniems iš idėjos, kitiems dėl ilgesnio dolerio, tretiems dėl pažadėtos ateities.

Tiems, kurie iki 1990 ir po … išvažiavo iš Lietuvos ir geranoriškai atsisakė Lietuvos pilietybės, ją susigražinti galimybė yra – be jokių referendumų. Tereikia atsisakyti kitos šalies, kurioje gyveno ir dirbo, savanoriškai priimtos pilietybės. Jeigu jums, pilietybė – tik pigus švarkas, arba tik nusibodusios pančekos – persirenginėkite. O ne pageidaukite išskirtinio patogumo: vienu metu vaikščioti su dviem-trim švarkais ir įvairaus politinio kvepėjimo kojinėmis. Jokių kitokių, sumaniai tam tikslui sukurtų dvigubumų, neturi būti. Todėl, jau vieną kartą išdavusių Lietuvą, prie valstybės valdymo neprileisčiau nei artyn! Išdavei – nešiok dėmę visą likusį gyvenimą!

Pats nešiok ir tavo vaikai tegul nešioja privalomuoju nešiojimu! O pas mus – atvirkščiai. Parvažiavo… ir sėdasi – prie bajorų stalo. Pats valdžioje, ir anūkus tempia prie lovio! Svarbiausia – pilt pamazgas ant tarybų, ant sovietų – neafišuojant, apeinant, savanorišką Lietuvos pilietybės (kaip nenaudingos, nepatogios, gėdingos naštos) atsisakymą. Taip vadinamas „pilietybės išsaugojimo spektaklis“ – reikalingas tik polit-azartiškiems prostitutams (-ėms). Ponai bajorų vadovai geidžia turėti dvi ir daugiau, o vietiniai „vikingai“, kurie vaikšto šunims šėką pjaudami – ir toliau patriotiškai tenkinsis ta pačia – jiems priskirta, „nudremžta“ lietuviška pilietybe. Tačiau, kad ponai būtų gudriais, o juodadarbiai jų valios vykdytojai – kvailiais – reikia atvilioti „duonos ir reginių“ ištroškusių lochų minią į… referendumą ir išvilioti iš jų kringelį… dar vadinamą parašu. Tikrasis AFERIZMO ledkalnis pasirodys paskui. Bet apie tai viešai kalbėti ir rašyti yra pavojinga.

Tautos genocido skiepais ir E priedais dar nesunaikinti lietuviai, kurie „džiaugiasi“ valdžios vykrutasais, neperparsidavinėdami už dolerius ir už sotų pilvą, privalo eiti į referendumą: pritarti, pateisinti ir… įteisinti – jau išdavusių įgimtą teisę į pilietybę faktą. Tauta, praregėk! Mums, dabartinė valdžia bando užvilkti išdavikų marškinius. Tipo – nieko blogo, jeigu šiek tiek laiko pagyvensime dviejuose, trijuose, keturiuose kailiniuose. Gėda. Absurdas. Jokiu būdu nepasiduokite tai PROVOKACIJAI. Išdavikai gimdo išdavikus. Viena išdavystė gimdo kitą išdavystę. Tie, kas išvažiavę į užsienį apsisprendė atsisakyti Lietuvos pilietybės – jų sąžinės ir padorumo reikalas. Jų laisvo pasirinkimo reikalas. Čia protestas – nemylėjusiai tuometinei, arba dabar esamai sistemai! Dėl tokio emigravusių „sėkmės džentelmenų“ apsisprendimo, man, čia ir dabar, referendumo nereikia. Mano pilietybė – mano kišenėje, mano pase, mano apsisprendime. Man jos išsaugoti nereikia. Jeigu aš, turimos pilietybės pats atsisakysiu – antrą kartą tikrai nelysiu nei valdžiai, nei visuomenei į akis. Neprašysiu, kad kaip nors organizuotų man naudingas pataisas KONSTITUCIJOJE. Todėl, špygą jums – tautos išdavikai, o ne antrą pilietybę! Produktyviausius metus atidavėte ne savo Tėvynei, ne savo valstybei, o dabar: „Labas, aš jūsų ciocė Zosė, labai noriu vėl būti lygiateisė pilietė kaip ir jūs“…

Sistemai – dori ir aktyvūs – nereikalingi. Valdžiai reikia – PAKLUSNIŲ! Čia tik mano nuomonė. Tautos kvailintojų požiūriai yra tokie kokie yra. Jie, galimai atidirbinėdami užsakovams, bruka mums vakarų brukalą – žinoma visuomeniniais pagrindais. Taip buvo prastumtas ir Lietuvos žemės išpardavimo užsieniečiams įstatymas. Greitai užmirštate!? Todėl, vakarams į užpakalį lendanti valdžia – dar labiau išdrąsėjo. Tie patys metodai. Tie patys užmaskuoti, kilniais tikslais pridengti komerciniai siekiai. Tas pats scenarijus. Įdomu, kas ir kokiu nenustatytu buku daiktu šį kartą gaus į pakaušį? Užmiršote iš Pranciškaus Šliužo atimtą gyvybę: – už mūsų tėvų ir senelių išsaugotą mums tą mažą, valstybės teritorijos nacionalinį gabalėlį prie Baltijos jūros! Už nepatogios teisybės viešinimą, smūgiu į galvą užtildytą šviesuolį, muzikos mokytoją Julių Vedeckį. O gal knopkinant kompiuterių klaviatūras ir kas penkias minutes lendant į mobiliakus, smegenys jau galutinai apšvitintos? Tada tikrai… saugoti nebėra ką. Juo labiau, dar neprarastos pilietybės.

Tuos, kurie jau, savo naudai, geranoriškai atsisakė Lietuvos pilietybės – viešai smerkime, gėdinkime ir siųskime Nach–…hause! O ne eikime balsuoti už globalizmo INFUZORIJOMS reikalingą, ne LIETUVIAMS naudingą, įstatymo pakeitimą. Jeigu eisime į referendumą, specialiai suplaktą su rinkimais į valdžią dieną, vadinasi, pritariame dar vienam tautos naikinimo aktui. Vadinasi. Esame, ir toliau norime būti – tik pastumdėliais, valdžios pririštais ne ant pasaitėlio, o jau pakabintais ant naujos okupacijos kabliuko. Vadinasi jau esame – kapitalizmo apdūmintos, geno modifikuotos, „gero gyvenimo“ sugadintos, dar šiek tiek naudingos „FRANK KRUK“ grabdarių pasaulio bizniui – lietuvių tautos aborto liekanos.

Antanas Stugys