Pasidalinkite:

Persipampusi erkė gali sprogti. Be jokių užuolankų pasakysiu, jog kalbu apie ES. Senokai stebiu Rusijos TV kanalus. Nors ten irgi sėdi melagiai, tačiau tiesos iš Rytų galima išgirsti kur kas daugiau, negu iš Vakarų. Sakykim, 70%. Gi iš ES bei JAV sklinda toks pat procentas melo. Taip drįstu sakyti todėl, kad niekada netikėjau ir netikėsiu papirkta spauda.

Nors pats kažkada buvau visų Lietuvoje leistų kriminalinės tematikos (išskyrus „Sargybą“) laikraščių korespondentu, tačiau nė viename savo rašinyje nebuvau nupirktas. Gal todėl senatvėje ir neturiu nieko. Vis dėlto didžiuojuosi prieš Lietuvą tuo, ką turiu – sąžinę ir nebijojimą išsakyti savo mintis. Tą pradėjau daryti iškart, kai tik atsidarė galimybė, tai yra nuo „perestrojkos“ pradžios. Galvojau, pagaliau išmokome mąstyti, bet…

Ko jau ko, bet tokios dezinformacijos ir gudraus melo bei atviro cinizmo tikrai nesitikėjau. Kartais tiesiog suima kvailos mintys:  ar tikrai aš stovėjau reikiamoje gyvų žmonių barikadų pusėje prie AT tą atmintiną Sausio 13-ą? Nes esame apgauti taip, kaip per tris ketvirtadalius amžiaus mūsų apgauti nesugebėjo sovietai net su visa savo galinga propagandine mašina. Taip, kartais mes ir paplodavome, tačiau tuos plojimus visada lydėjo vidinė pagieža.

O jos gaminamos „sultys“ tiesiog laukė progos išsilieti. Pagaliau Baltijos kelyje mes nusimetėme kaukes, kad mumyse komunistinės išperos pamatytų žmones. Jie greit neteko valdžios, tik mūsų pačių išgamos mus apiplėšė. Daugelį – iki paskutinio siūlo, palikdami teisę kalbėti ką nori (dabar šią teisę vis labiau varžo vėl beatsirandanti nesireklamuojanti politinė cenzūra) vietoj teisės oriai gyventi.

Oficialiai ši teisė egzistuoja, tik daugumai – vien popieriuje. Mūsų „geroji“ Europos Sąjunga iki šiol dėjosi nieko nepastebinti, kol vėl nepradėjo kilti  tautiškumo banga. Šios rūšies žmonės vadinami „populistais“, nors tikrieji populistai yra dabar sėdintys valdininkai su savo persmirdusiomis ir „grabu atsiduodančiomis“ partijomis (pučiant į akis miglą žmonėms), prižadėjusiomis „aukso kalnus“. Tiek istorijos.

Dabar grįžkime prie antraštės. Kas verčia mane skelbti štai tokią teisybę? Tam teiginiui yra daug prielaidų. Pamenate, kaip mūsų „prezidentava“  klykė: „Sankcijos! Sankcijos!” ir “Rusai puola!“? Kur ji dabar? Kur visa Europa, marmanti į ekonominę prarają, bet vis tiek tyliai besilaikanti priimtų sprendimų? Ar jums žinoma, kad daug valstybių už nugaros prekiauja su Rusija, tik apie tai nesireklamuoja? Sankcijos turi du galus, ir antrasis smogia pačiam „sankcionieriui“. Ekonominį nuosmukį pripažįsta ir pati ES. Tad kas rodo jos krachą?

Pirmiausia tai, jog ji jau nebepajėgi paremti pačius neturtingiausius. Iš pirmojo šių metų davinio tesugebėjusi sukrapštyti tik konservus ES (tai ji skelbiasi neturtingųjų rėmėja!), bet prižadėjusi antrajame davinyje grąžinti neišduotus produktus, imperija pasielgė priešingai: antrasis davinys, turėjęs būti dvigubas, išduotas mažesnis, nei praeitais metais buvo paskutinysis!! Pati ES pradėjo šnekėti apie atskirų valstybių turtinę nelygybę, tačiau apart žodžių toliau nenueita. Manoma, jog Lietuvoje išmokos didinamos. Taip, tačiau viena ranka duodama, o kita vos ne viskas atimama! Tai negi ES mus priėmė tik tam, kad leistų savo kolaborantams mus apiplėšti?

O kaip einasi, pavyzdžiui, Vokietijoje? Ten dirba mano artimi giminaičiai, todėl aš žinau daugiau, nei čiulba Vakarų propagandinės mašinos. Ten mūsų darbininkams po Naujųjų metų atlyginimus sumažino net ketvirtadaliu! Ketvirdadaliu (nuo 200 ik 150 € sumažintos ir išmokos vaikams. Štai jums ir „bagočiai“! Ir esant tokiai situacijai šaukti, kad mums reikalingi emigrantai?! Gi pastarieji čia vyksta dykai duonos pavalgyti, o vietoj darbo jie tik peri vaikus ir gyvena iš pašalpų. Mūsų pašalpų! Laikas atmerkti akis prieš šiuos atbėgėlius, kurie dar ir mus sprogdina, bei padeginėja istorinius paminklus.

ES traška per visas siūles. Tad būtina kuo skubiau susodinti į laivus visokius teroristus ir nuplukdyti juos ten, iš kur atvyko. Tuomet ir ES griūties pasekmės bus švelnesnės nes nebebus atsibastėlių „samojedų“.

 

Voldemaras Zacharka


Pasidalinkite: