Pasidalinkite!

Kūryba užsiimantys žmonės žino, kad idėjos šauna į galvą netikėtai, atliekant rutiniškus veiksmus, visiškai nesusijusius su sprendžiamu uždaviniu. Žiūriu televizorių, skaitau knygą ir staiga – op! – viskas galvoje susidėlioja. Mokslo istorija liudija, kad atradimų suplanuoti neįmanoma, idėjos ateina į galvą tada, kai žmogus joms visiškai nepasiruošęs.

Kalbant abstrakčiai, norint mąstyti kūrybiškai, reikia pašalinti kognityvią kontrolę ir nebijoti klaidų. Klaidos – nuostabus dalykas. Kas apskritai nusprendžia, jog tai – klaidos?

Be galo svarbus yra nepriklausomas mąstymas. Yra tam netgi terminas sugalvotas – „Think different“.

Kūrybiški žmonės patys mokosi ir pradeda užsiimti savišvieta labai anksti. Savo neįprastų idėjų, savo atradimų jie niekada nelaiko neįprastais. Jiems tai pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias dalykas. Jie dažnai nesupranta, kuo, tiesą sakant, nusipelnė dėmesio, juk viskas taip akivaizdu. JIEMS akivaizdu…

Tokie žmonės paprastai turi didelių problemų mokykloje, nes dauguma jų protingesni už mokytojus. Jie, žinoma, nežino to, ką žino mokytojas, tačiau gali būti protingesni. Ir dėl to patenka į labai sudėtingą situaciją, atsidūrę po aplinkinių nuomonės presu.

Turėjau kolegą, vaikų terapeutą, jis papasakojo tokią istoriją. Vienas berniukas, absoliutus dvejetukininkas mokykloje, būdamas vos septynių su puse metų amžiaus, sukonstravo namuose garo variklį. Ir ne šiaip sugalvojo, bet ir susikonstravo. Įsivaizduokite: garinis garvežiukas pūškuoja pirmyn-atgal po visą butą! Mokykloje gi jį visi laikė atsilikėliu.

Taip kad kūrybiškų žmonių gyvenimo lengvu nepavadinsi.

Ir dar šis tas apie skaitymą.

Norint tobulėti, reikia skaityti sudėtingą literatūrą. Svarbus linijinis skaitymas – nuo pradžios iki pabaigos. Hipertekstas, verčiantis spaudinėti išskirtus žodžius ir tarsi prasmegti juose, provokuoja mąstymo chaotiškumą. Žmonės, užaugę su tokiais tekstais, nesugeba perskaityti didesnio teksto ištisai. Jų protas šuoliuoja, pešioja žinias – kuokštas informacijos iš vienos vietos, kuokštas – iš kitos… Kai paklausi vaiko, apie ką buvo tas pasakojimas, jis negali jums jo atpasakoti.

Mokslininkų prognozės apie skaitymo ateitį apskritai nepasižymi optimizmu. Prognozuojamas didelis atotrūkis tarp intelektualaus elito ir pagrindinės žmonių masės protinių sugebėjimų. Taip ir atsitiks, jei vaikams vien kompiuterius panosėn kišime. Jie nesusiformuos sau ne tik sudėtingos literatūros, kuri formuoja protą, skaitymo algoritmo, bet ir sudėtingo mąstymo algoritmo – jie mąstys vien apie tai, kur ir kokį mygtuką paspausti, kad tau picą į namus atvežtų.

Protas plastiškas ne vien vaikystėje, kaip buvo manoma anksčiau. Įrodyta: smegenys formuoja naujus ryšius tarp neuronų iki gyvenimo pabaigos. Bet koks darbas, išskyrus nuobodų ir monotonišką, labai naudingas smegenims. Svarbiausia – kontaktuoti su pastoviai besikeičiančia sudėtinga informacija.

seimairnamai.eu