Pasidalinkite:

Lietui lyjant ir matant kaip jis nuo stogo bėga tiesiog ant žemės, visada galvodavau ar nereiktų man jį surinkti. Taip į bėganti nuo stogo lietaus vandenį jau žiūrėdavau keletą metų ir neprisibausdavau ką nors protingo sugalvoti. Bet atėjo toks vienas vakaras, kai labai labai laukiau lietaus, buvo jau bemaž mėnesį neliję, ir būtent tą vakarą nusprendžiau, kad laukti gana, reikia veikti. Kuo toliau, tuo su orais darosi neaiškūs, dalykai. Realiai viskas yra aišku, mes žmonės patys naikiname gamtą, sujaukiame visą ciklą ir po to dejuojame.

Nusprendžiau, kad reikia talpos, į kurią galėčiau rinkti lietaus vandenį. Skelbimuose užmačiau tuščių 200 ltr. alyvos metalinių statinių, kainos vilioja, 1vnt. nuo 5 eurų. Paskui užmačiau plastikinę su nupjautu viršumi, bet šios kaina buvo jau nuo 10 iki 15 eurų. Metalinės atsisakiau, nes ji greitai surūdys ir prakiurs.

Nuvykau į Rietavo turgų ir ten už 15 eurų nupirkau su nupjautu viršumi, mėlyną, lyg debesėlį bačką.

IMG_20190514_184625.jpg

Jeigu pripilti ją pilną iki viršaus, į ja telpa 220 litrų vandens. Bačkos viršus buvo nupjautas, bačka išplauta ir be jokio kvapo (kas joje buvo neaišku). Parsivežęs išgręžiau skylę ir įtaisiau kraniuką, kad nereiktų semti, o tiesiog pastačius kibirą ar laistytuvą į juos prileisti vandens.

IMG_20190514_144937.jpg

 

Kraniuką pirkau didesnio diametro, kad greičiau pribėgtų į laistytuvą ir nereiktų laukti. Bačką pakėliau ant akmenų, kad po kraniuku tilptų laistytuvas. Į bačką iš lietvamzdžio atvedžiau žarną, kad į ją pribėgtų vanduo, o kai bačka prisipildo, perteklinis vanduo atgal nubėgtų į lietvamzdį.

Mechanizmas labai paprastas, gofruotą žarną su perpjauti galu išgręžę skylę įkišame į lietvamzdį, o kitą galą į bačką, viename lygyje, nes jei žarna bus aukščiau lietvamzdžio pusėje, tada kai prisipildys bačka iš jos perteklinis vanduo bėgs ne į žarną, o per bačkos kraštus.

IMG_20190514_143801.jpg

Atrodo kaip ir viskas, bet va ta bačka sodyboje vaizdo tai tikrai, kad nepriduoda. Nutariau pasinaudoti Mikės Pukuotuko išmintimi ir ant jos užrašyti; Aš mėlynas debesėlis, aš ne bačka visai“, bet atsikėlus kitą dieną, ši mintis dingo. Kodėl dingo nežinau… Priėmiau kitą sprendimą, kad mano bačka „įsipaišytų“ į kaimo stilių.

IMG_20190514_144944.jpg

Nutariau ja apipavidalinti lentomis. Apjuosiau dvi tvirtinimo gumas ir iš senų lentų, jas supjovęs po 99cm ją aplinkui apdėjau. Gumos panaudotos laikinai, kad tiesiog apdėti lentas be tarpų. Po to lentas išlyginus, jas viršuje su medsraigčiais prisukau prie bačkos.

IMG_20190514_161802.jpg

Galvojau kaip pritvirtinti per vidurį ir apačioje. Daržinėje turėjau senovinio lyninio lyno, tad jį tam ir panaudojau, bet prieš tai lentas su įtempimo diržais suveržiau, kad nebūtų tarpų, nes su lynine virve įveržti sudėtinga.

IMG_20190514_162250.jpg

Lininę virvę apsukau po keturis kartus ir ją papildomai kas 10 cm prikaliau prie lentų.

Rodos kaip ir viskas, bet bevaikštant aplinkui, pagalvojau, kad gali lapų prikristi, tad nutariau padaryti iš lentų galų – atidaromą dangtį. Radau du senus aprūdijusius vyrius, kurie šiai bačkai tiko.

Na dabar tai jau viskas, bet ne. Bačką dar ištepiau su terasai skirtu aliejumi, jo likutį tiesiog puslitrį turėjau. Galima ir impregnantu ar net dažais nudažyti, bet aš norėjau išsaugoti natūralios medienos struktūrą.

Dabar tai jau viskas! Jeigu patiko, jums mano mėlynas debesėlis įvyniotas į lentas, būtinai pasidalinkite su savo draugais ir priešais.

Visai pamiršau, raudoną krano rankenėlę dar rudai nudažiau…

Vaidas Žemaitis,

Linkėjimai iš kaimo


Pasidalinkite: