Pasidalinkite:

Gargždų muzikos mokyklos fasadas jau nušvito nauja spalva, prie kurios gargždiškių akys pradeda priprasti, − kaip ir prie netikėtai išryškėjusių pastato architektūros elementų – javų varpų ir pjautuvų, kurie daliai gargždiškių asocijuojasi su sovietmečio simbolika ir visais to laikotarpio išgyvenimais. Kilus rezonansui, diskusijoms spaudoje, Savivaldybėje sudarytai darbo grupei buvo pavesta apsvarstyti sovietmečio ideologinių simbolių ant Gargždų muzikos mokyklos fasado išsaugojimo reikalingumą ir pateikti išvadas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Darbo grupės sudėtyje – vicemerės Audronė Balnionienė ir Violeta Riaukienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai, Gargždų muziejaus ir miesto bendruomenės atstovai.

Klaipėdos rajono savivaldybė nuotrauka.

Atkreiptas dėmesys į visuomenės apklausų, kuriuos organizavo tiek laikraštis „Banga“, tiek Savivaldybė,  rezultatus, − nuomonės, ar palikti ar nuimti pjautuvų ir varpų simbolius, buvo apylygės.

Grupės pirmininkė Audronė Balnionienė pakvietė atsiriboti nuo emocijų ir remiantis faktais ir ekspertų nuomone įvardyti, ko Gargždų muzikos mokyklos simboliai iš tiesų verti ir ar būtina juos „nukabinti“. Ji pristatė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus, Gargždų garbės piliečio Česlovo Tarvydo raštus, kuriuose pateikta nuomonė ir argumentų, kad tai yra sovietiniai simboliai, kuriuos visgi reiktų nuimti.

Klaipėdos rajono savivaldybė nuotrauka.

Kadangi projektas įgyvendinamas iš dalies finansuojant Europos Sąjungai, jo privalomas viešinimas vyko dar pernai rudenį. Tačiau tuomet niekas nepareiškė prieštaravimų dėl planuojamų atnaujinti pastato architektūros elementų. Klausimų kilo pradėjus dažyti ruda spalva pastato fasadą ir baltai išryškinus šiuos simbolius, taip pat ir gipsinius apvadus, kitus papuošimus.

Klaipėdos rajono savivaldybė nuotrauka.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės Janina Valančiūtė ir Margarita Ramanauskienė vieningai tvirtino, kad šis 1956 metais statytas pastatas yra tipiškas sovietmečio architektūros statinys su būdingais puošybos elementais, kurio paskirtis buvo aiški – partijos komiteto būstinė. Tačiau ką manė šio pastato architektas, į pastato fasadą „įklijuodamas“ būtent tokius sovietinės simbolikos elementus? Juk čia nėra nei svarbiausio sovietmečio ženklo – penkiakampės žvaigždės, nėra netgi kūjo. Simbolika su javų varpomis ir pjautuvu artimesnė lietuviškai liaudiškai tradicijai. Ekspertės tvirtino, kad Italijoje esama nemažai pastatų, kurių architektūros elementuose taip pat rastume fašizmo simbolikos detalių, tačiau nieks jų nežada keisti, nes tai yra kaip to laikotarpio politinės santvarkos ir architektūros istorijos pavyzdžiai, kurie atitinkamai pristatomi ir visuomenei.

„Pastatui tikrai neverta suteikti kultūros vertybės statuso, taip pat ir architektūros elementų, dėl kurių ginčijamasi, neverta įteisinti kaip saugotinų, tačiau jų dabar nuimti kaip sovietinių tikrai neverta“, − tikino Margarita Ramanauskienė.

Pastatas turi išlikti penkerius metus toks, koks atnaujintas pagal projektą, ir pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Gargždų muziejaus istorikas Marius Mockus papildė, kad pjautuvo ir varpų simbolika į vaizduojamojo meno kūrinius (pvz., Kanuto Rusecko „Pjovėja“) atkeliauja iš krikščioniškosios tradicijos. „Galbūt architektas turėjo net kokią nors užslėptą mintį, vaizduodamas šiuos simbolius ant partijos komiteto pastato. Tačiau tai, kad nesiekta agresyvaus sovietinio ideologizavimo – akivaizdu“, – teigė muziejaus darbuotojas.

Kad simboliai būtų palikti, pritarė ir mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, ir muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė, kuri pati yra gimusi tremtinių šeimoje. Jos teigimu, šie simboliai anksčiau niekam netrukdė.  1990 m. buvo iškelta mintis juos pašalinti, bet sprendimas nebuvo priimtas dėl tų pačių priežasčių – tai nėra agresyviai išreikšta sovietinė simbolika.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė teigė, kad panašių į sovietinius simbolius ženklų apstu netgi Vakarų šalių simbolikoje, − pavyzdžiui, Italijos herbe taip pat puikuojasi penkiakampė žvaigždė, bet ji nėra sovietinis simbolis, o tik panaši į tokį. Anot jos, kalbėta ir su Turizmo informacijos centru, kuris turi idėjų, kaip pristatytų šį pastatą ir jo simboliką miesto svečiams kaip to laikotarpio architektūros realiją.

Posėdyje dalyvavusi Savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė sakė, kad dar laukiama atsakymų iš Lietuvos heraldikos komisijos ir Genocido ir rezistencijos centro.

„Nemanau, kad reiktų nepasitikėti ekspertų išvadomis, greičiausiai ir minėtų institucijų atsakymai bus panašūs, ir politiniai kaliniai ir tremtiniai taip pat bus patenkinti, tačiau Turizmo informacijos centrą kviesčiau taip pat aktyviau pristatyti ir partizanų bei tremčių atminimo ženklus Gargžduose ir visame rajone“ , − sakė Rasa Petrauskienė.

Komisijos pirmininkė Audronė Balnionienė dėkojo ekspertams ir visiems dalyviams dėl visų išreikštų nuomonių, kviesdama vertinti mūsų paveldą ir istoriją tokius, kokie jie yra, ir ieškoti būdų, kaip išlikę įvairiausi praeities ženklai, simboliai galėtų būti tinkamai, suprantamai, šiuolaikiškai ir korektiškai pristatyti vietos bendruomenėms ir miesto svečiams.

Daiva Beliokaitė


Pasidalinkite: