Pasidalinkite!

Yra Šiauliuose tokia Kudirkos gatvė, žinomo ir ypač gerbtino žmogaus vardu pavadinta. Tačiau ši „gatvė“ kol kas šuntakio pavadinimo tėra verta. Kiek sykių jau kreipiausi dėl jos sutvarkymo į miesto valdžią, bet viskas – kaip nuo žąsies vanduo. Įdomiausia dar ir tai, kad šaligatviai jau įrengti atokesnėse nuo miesto centro gatvėse – pavyzdžiui, pusiau Medelyno g. Kodėl „pusiau“?

Nes čia netgi ne iki galo sutvarkyta tiktai viena gatvės pusė. Tiesiog nebaigta dėl, mano giliu įsitikinimu, korupcinių priežasčių. Kažkas, matomai, nunėrė tūkstantį kitą už bene 10 ir 20 taip ir nesustatytų bordiūrų, dėl ko neatskirti želdinių juostos kelkraščiai jau baigiami sutrombuoti šioje vietoje neturinčių stovėti automobilių.

Korupcija yra korupcija. Bet ypač apmaudu, kad į ją net valstybinės priešmafijinės institucijos žiūri pro pirštus. Juk į mano laiškus antikorupcinės valdžios įstaigos nė nesiteikė atsakyti! Tik vieną kart dar sykį manęs kažkuri priežiūros tarnyba pasiteiravo, ar minėtas gatvės ruožas baigtas tvarkyti. Gi į mano neigiamą atsakymą stojo kapų tyla. Ir taip nuo praėjusio rudens į laišką atsakyti niekas nė nesiruošia. Pažiūrėsim, kaip sureaguos seimo kontrolieriaus tarnyba, nors labai abejotina, ar ji išvis sureaguos.

Bet grįžkime prie Kudirkos gatvės restauracijos reikalų. Po eilės skundų miesto merijai, valdžia sureagavo tarsi man kerštaujant: nutarė skirti lėšų priešingam Kudirkos gatvės galui tvarkyti. Tam, kur nėra nei transporto, nei pėsčiųjų eismo; anei vienos įstaigėlės. Kitame gatvės gale kažkoks judėjimas vyksta, nors, teisybės dėlei pasakysiu, jog jis tikrai nėra itin intensyvus.

Tiesiog čia akivaizdžiai kasdien ne kartą ir ne du nusižengiama KET: pėstieji išvyti į važiuojamąją kelio dalį: Sakykite, kaip vaikščioti moterims su aukštakulniais ar senyvo amžiaus žmonėms vietose su pačių gatvės gyventojų akmenimis grįstu šaligatviu? Pridėsiu, jog šiame gatvės gale – nuo Vilniaus Gumbinės gatvės link yra RŠĮ „Šiaulių respublikinė ligoninė“ autogaražai, logopedinis vaikų darželis, kur vaikai kartu su automobiliais vorele traukia asfaltuota gatvės danga, ir, galų gale, Šiaulių miesto stadionas!!

Apie jį miesto meras jau buvo pamiršęs, ir tik dabar perklojo kažkada per naktį vagių „atgrįstą“, tik iki pirmo sekmadienio „teišgyvenusį“  šaligatvį ties centrine stadiono tribūna. Pati Kudirkos gatvė su pusiau užpiltais grioviais čia atrodo tarsi koks senovės reliktas. Be to skerspjūvyje ji yra kupolo formos, o vietoj naujai pastatyto namo šaligatvio paklota… iškarpytos plastmasės danga (!), kuri (kad automobiliai visai nesugadintų), nuo namo atitverta „puntukais“!

Žodžiu, tereikia čia apsilankyti, kad pasijaustum XX a. viduryje. Išties nuostabus laiko reliatyvumo teorijos buvimo įrodymas! Prieš eilę metų šioje gatvės vietoje, tiesa, net lankėsi kažkokio savivaldybės „nupiepėlio“ sukurta komisija, kuriai išsigandę žmonės net teisybę išsigando pasakyti. O komisijos nariai, išskyrus patį „nupiepėlį“, nė žodelio pokalbyje su manimi įterpti nesugebėjo. Matyt, buvo užsiėmę savo kinkų drebėjimu.

Dar pridursiu, kad sutvarkius šį gatvės  galą, nebereikalingas taptų vienpusis eismas, kur dabar neretai prieš srovę „po plyta“ pravažiuoja vienas kitas automobilis, šitaip dėl eismo apribojimų išvengiant bereikalingų apvažiavimų.

Štai tokia čia susidariusi situacija, kurią būtina kuo greičiau išspręsti. Taip kad, valdžiokai, arba galvokite, arba braškinkite kėdėmis, nes šios temos ramybėje niekada nepaliksiu.

Voldemaras Zacharka