Pasidalinkite!

Yra žmonių grupė, kurie niekada nebandys aiškintis pasekmės priežasties. Jie dažniausiai bando ją apeiti, apsimesti, kad tai neegzistuoja arba tiesiog apie tai vengia, net galvoti.

Tokie žmonės dažniausiai vadovaujasi šablonais arba tikėjimu. Jie visuose gyvenime atsiradusiuose sunkumuose ar problemose bando rasti šabloną, kurį galėtų pritaikyti savo problemos sprendimui.

Kaip pavyzdį pateikiu keletą variantų:

  1. Tarkime sugedo kavos aparatas ir neišsiima į jį statoma kavos kapsulė. Jie keliasdešimt kartų bandys jį įjungti ir išjungti, arba kartos daug kartų tuos pačius veiksmus, kol pagaliau pavyks tai padaryti. Ir tai darys kiekvieną kartą. Jie nebandys aiškintis priežasties, kas ir kodėl stringa. Būna dar ir tokių, kurie, net nenori žinoti priežasties, kodėl stringa ta kapsulė, o kai bandai paaiškinti, jie kartoja savo „maldą“ va aš junginėjau tą ar aną jungiklį keletą kartų ir man pavyko. Jie yra įsitikinę, kad tai yra pats teisingiausias būdas ir nėra jokio pagrindo gilintis į esamą priežastį, dėl ko visa tai vyksta.

  2. Tarkime žmogus turi automobilį jau 4 metus ir nežino ką reiškia vienas kitas jungiklis klimato kontrolės valdyme ir nenori žinoti. Jie kai nesupranta, tiesiog visą sistemą išjungia jungtuku OFF. Jie nebando išsiaiškinti veikimo principo ir valdymo, jie tiesiog išjungia ir jeigu bandai paaiškinti, jie sako, kad OFF yra gera išeitis ir tai visada suveikia.

  3. Neužsidaro šaldytuvo kameros durelės. Išeitis viena, kviesti šaldytuvo meistrą, bet jokiu būdų jie nesiims veiksmų nustatyti priežasties, o ji gali būti visiškai maža, kurią galima be jokio vargo pašalinti.

Tokios rūšies žmonės dažniausiai atsiradus menkiausiai problemai, ar sugedus vienam ar kitam daiktui, pakeičia jį nauju. Todėl, dabartinė technika būtent ir yra gaminama, tam, kad atitarnautų garantinį laikotarpį ir būtų metama lauk. Taigi, vyksta grandininė reakcija, visi iš to pelnosi, nuo gamintojo iki atliekų surinkėjo, bet viso šito proceso nevyktų, be pagrindinio žaidėjo – VARTOTOJO.

Tęsti būtų galima šimtais pavyzdžių, bet esmė yra ta, kad dabartinė visuomenė yra bukapročių visuomenė, kuri perdegus lemputei kviečia elektriką ją pakeisti. Jūs sakysite, kad tai ne tiesa? Lietuvoje lemputę pakeisti dar moka ir moterys, bet va Vokietijoje, Švedijoje… tai daro elektrikai.

Žmogus yra nuzombinamas sistemos, jam yra įprogramuojama programa, kad visi darbai turi būti atliekami specialisto. Skalbimo mašiną turi pajungti specialistas, televizorių taip pat, o spintą surinkti turi baldų surinkėjas.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „change wheel“

Dauguma dabartinių vyrų nemoka pasikeisti automobilio padangos ir net nežino į kurią pusę atsisuka varžtas. Jiems domkratas yra sudėtingas mechanizmas, kurio valdymą išmano automobilių meistras. Todėl dabar populiarios „pagalbos kelyje“. Teko bendrauti kartą su pagalbą kelyje atliekančių vyruku, kuris papasakojo tokių komiškų situacijų, kad net gėda buvo klausyti.

Jie yra naudingi

Visi turi ką veikti, elektrikai keičia lemputes, langų valytojai valo langus, žolės pjovėjai pjauna žolę, skalbimo firmos plauna drabužius, kirpyklos kerpa žmones ir atlieka kitas procedūras , kurių „žmogus“ pats atlikti nebegali.

Laukiu nesulaukiu, kada bus teikiama paslauga „nuvalome užpakalį“ greitai, kokybiškai ir nebrangiai. Čia sakyčiau kaip ir verslo pasiūlymas, tiems kurie nori neblogai užsidirbti iš nuzombintos bandos, nes neabejoju, kad klientų tikrai atsirastų.

Susijęs vaizdas

Viso šito pasekmė yra beprasmis gyvenimo būdas ir vartotojiška sistema (kapitalistinė). Šioje sistemoje pagrindinis resursas yra – vartotojas, kuris viską perką. Kuo daugiau vartotojų, tuo sistemos valdytojai turės didesnį pelną, o vartotojas turės daugiau dirbti.

Aplamai žmonija dabar dažnai dirba, ne dėl to, kad galėtų įsigyti būtiniausių dalykų, o tam, kad tiesiog neturėtų laisvi laiko, nes atsiradus laisvam laikui, gali pradėti kilti klausimai, pamąstymai, kokia gyvenimo prasmė ir ar verta vardan niekų, tiek vargti ir eikvoti savo laiką.

Dar vienas pastebėjimas: šita išvardinta rūšis, turi vieną juos vienijantį bruožą – jie niekada neturi laiko, jiems jo visada trūksta. Jie visada nespėja, jie visada kažką pamiršta, jie paskendę savo beprasmybių chaose ir mažiausios gyvenimiškos problemos jiems yra didžiuliai iššukiai.

Jeigu žmogus atliktų darbus už kuriuos jie moka, paprasčiausiai, jiems reiktų mažiau dirbti ir atsirastų daugiau laisvo laiko. Nes paprasčiausias elektriko iškvietimas šiandien kainuoja mažiausiai 20 eurų, kas eiliniam žmogeliui kartais kainuoja visą darbo dieną.

Nustokime tokiais būti, nes visai dar nesenai, tokiais nebuvome. Išsivaduokime kartu iš mums primestos sistemos Dirbk – Pirk – Mirk!

Vaidas Žemaitis