Pasidalinkite!

Tai įvyko po to, kai parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją, patvirtinančią Rusijos delegacijos įgaliojimus. Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos delegacijos nusprendė palikti ETPA sesiją po to, kai Ukrainos delegacijos vadovas Vladimiras Arjevas paskelbė pranešimą Facebook paskyroje apie tai, kad Ukraina atsisako dalyvauti ETPA sesijoje.

Vėliau Slovakijos parlamento pirmininkas Andrejus Danko paneigė informaciją, kad respublikos delegacija paliko ETPA sesiją dėl Rusijos. Bendrame pareiškime Danko ir Slovakijos delegacijos vadovasETPA sesijoje Lubos Blaga sakė, kad dauguma delegacijų narių balsavo už Rusijos delegacijos teisių grąžinimą, tik vienas narys balsavo prieš, Martinas Poliačikas. Be to, jis piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir pasirašė šešių kitų šalių, kurios paliko sesiją, pateiktą bendrą dokumentą.

Lietuva tarp rusofobijos lyderių

Kai kurios šalys liko nepatenkintos ETPA sprendimu dėl įgaliojimų Rusijai sugrąžinimo. Prieš vieningai pasisakė Lietuva, Latvija, Estija, Gruzija ir Ukraina.

12 šalių vieningai balsavo už Rusijos sugrįžimą į ETPA: Andora, Austrija, Azerbaidžanas, Kipras, Ispanija, Prancūzija, Airija, Islandija, Norvegija, Serbija, San Marinas, Turkija.

Dar 11 valstybių nubalsavo balsų dauguma: Armėnija, Belgija, Šveicarija, Čekija, Vokietija, Kroatija, Italija, Moldova, Nyderlandai, Portugalija ir Slovakija.

Lenkijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos delegacijose dauguma deputatų balsavo prieš dokumento priėmimą.

Danija, Suomija, Lichtenšteinas, Rumunija ir Slovėnija neapsisprendė.

Taigi, Ukrainos delegacija kreipėsi į Aukščiausiąją Radą su prašymu apsvarstyti klausimą dėl dalyvavimo Asamblėjos darbe nutraukimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, savo ruožtu, pareiškė, kad Rusijos sugrįžimas į ETPA „kenkia organizacijos autoritetui“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, priešingai, pasveikino Rusijos delegacijos dalyvavimą ETPA ir pavadino tai gera žinia Rusijos pilietinei visuomenei.

2014 metų balandį Rusija dėl situacijos Ukrainoje ir Krymo „aneksijos“ neteko balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų. Maskva įvertino tokį sprendimą savo delegacijos atžvilgiu kaip neteisingą ir neteisėtą. Vėliau Rusija nustojo siųsti delegatus ir mokėti įmokas.

Rusija yra viena didžiausių mokėtojų — jos metinis įnašas siekė apie 30 mln. eurų.

Žmonės pavargo nuo dirbtinos isterijos

Ukraina aiškiai tikėjosi, kad vėl pavyks atidėti sprendimą dėl Rusijos delegacijos grąžinimo. Neseniai tai taip ir būtų buvę. Bet dabar dvigubi Europos standartai pasisuko prieš Kijevą. Tai, kas dar vakar kėlė Europai pasipiktinimą, šiandien sėkmingai ignoruojama.

Esmė juk ne tik apgailėtinuose 33 mln. eurų. Europos verslas prarado dešimtis milijardų dėl taikomų sankcijų. Europos politikai, pažadėję verslininkams, kad visi nuostoliai bus kompensuoti po to, kai Rusiją pavyks palaužti, suprato, kad Maskva laimėjo šioje kovoje ir trofėjų dalijimąsi teks atšaukti. Buvo rizikuojama labai dideliais pinigais.

Dabar Kijevas kelia isteriją ir grasina palikti ETPA kaip struktūrą, kuri „nepateisino jo vilčių“. Ir susiduria su šaltu dar vakar jį karštai mylėjusių europiečių abejingumu. Šiandien iš Ukrainos nėra ko paimti. Jai nuolat reikia tik duoti. Taigi, jei skandalinga Ukrainos delegacija nustos atakuoti Strasbūrą, ETPA, Europos Taryba ir visa Europos Sąjunga atsikvėps su palengvėjimu.

BV inf.