Pasidalinkite!

Anot Rusijos žurnalistų sąjungos vadovo, šis įvykis dar kartą parodo, kokių spaudos laisvės principų laikosi Baltijos šalys

Lietuva uždraudė prieigą prie „Sputnik“ naujienų agentūros interneto svetainės, nes jos darbotvarkė neatitinka „vietinių kanalų krypties“, sakė Rusijos žurnalistų sąjungos (RŽS) vadovas Vladimiras Solovjovas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) 2019 metų liepos 10 dieną priėmė sprendimą blokuoti prieigą prie „Sputnik Lietuva“ svetainės dėl neva pažeistų autorinių teisių.“Matyt, tokiu būdu jie nusprendė atsikratyti „Sputnik“, nes tai, ką jis transliuoja, neatitinka vietinių kanalų ir bendrai visos Vakarų kanalų sistemos krypties.

Todėl tai tiesiog apgailėtina. Tai dar kartą parodo, kokia spaudos laisvė egzistuoja mūsų kaimyninėse Baltijos valstybėse“, — sakė RIA Novosti Solovjovas.LRTK pranešime buvo pažymėta, kad 2019 metų liepos 3 dieną į LRTK su prašymu kreipėsi VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) nurodydama, kad minėtoje interneto svetainėje „savavališkai ir neteisėtai be LRT sutikimo perspausdinama LRT priklausanti informacinė medžiaga (straipsniai)“.
Baltijos šalių valdžios institucijos daug kartų kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui.

„Sputnik Lietuva“ priespauda Lietuvoje

Anksčiau Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti „Sputnik“ grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai „iškraipo“ Lietuvos politikos realijas, taip pat vadinamųjų Lietuvos „partizanų“ istoriją.Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida.

Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai „aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis“. Šių metų gegužės 28 dieną „Sputnik Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia „grėsmę šalies nacionaliniam saugumui“. Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.

Be to, 2017 metų vasarį „Baltic News Service“ (BNS) naujienų agentūra neteisėtai nutraukė sutartį su portalu „Sputnik Lietuva“. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nepateikus priežasčių.Tuo tarpu Rusijos agentūra įvykdė visus įsipareigojimus.Margarita Simonian, „RT“ ir MIA „Rossija segodnia“ vyriausioji redaktorė, pažymėjo, kad Baltijos šalyse sistemingai naudojami šaltojo karo laikų propagandos metodai, jie tapo „bendra praktika“ šiose valstybėse.

sputniknews.lt