Pasidalinkite!

Kaip žinoma, Lietuva yra ne tik moralinis autoritetas pasaulyje, tačiau ir ekonomikos augimas priverčia daugelį valstybių su pavydu žiūrėti į mūsų šalį.

Lietuvos žmonės nuolatos informuojami apie augantį BVP, didžiuojasi gausybe vykdomų sėkmingų nesibaigiančių reformų.

Lietuva išssiskiria nuolatine pagalba besivystančiom Rytų partnerystės valstybėm, vis labiau jas artinant prie demokratinių vakarietiškų gyvenimo standartų bei teikiama joms pagalba kovojant su korupcija.

Apie unikalią Lietuvos sėkmę ne kartą kalbėjo ką tik kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, naujoji mūsų krašto patriarchė.

Todėl ekspertai.eu nutarė pasidomėti ir kreipėsi į Finansų ministrą Vilių Šapoką prašydami suteikti informaciją apie tai, kokia yra Lietuvos valstybės skola prabėgus beveik trisdešimčiai sėkmės metų, kai mes tapome nepriklausomi.

Ministro taip pat buvo klausiama kiek Lietuvos valstybė pasiskolino po 2016 m. Seimo rinkimų bei kam šie pasiskolinti pinigai naudojami. Buvo prašoma pateikti pateikti detalią informaciją.

– Kokia šiuo metu yra Lietuvos valstybės skola?

  • Valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje buvo lygi 15 milijardų 416 milijonų 600 tūkstančių eurų bei sudarė 34,2 proc. BVP. 2019 metų pirmo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola lygi 15 milijardų 634 milijonai 610 tūkstančių eurų, kuri sudaro apie 33 proc. prognozuojamo BVP (47 milijardai 369 milijonai 100 tūkstančių eurų) ir išlieka viena mažiausių tarp ES šalių.

– Kiek Lietuvos valstybė pasiskolino po 2016 m. Seimo rinkimų?

  • Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2019 metų pirmo ketvirčio pabaigos Vyriausybė valstybės vardu pasiskolino 4 milijardus 331 milijoną 900 tūkstančius eurų. Per šį laikotarpį skolos grąžinimams (Vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti ir paskoloms grąžinti) skirta 3 milijardai 724 milijonai 700 tūkstančių eurų.

Į paskutinį klausimą detaliai atsakyti nepavyko, tačiau pradžiai ir ši informacija vertinga.

– Kam naudojami pasiskolinti pinigai po 2016 m. Seimo rinkimų? Pateikite detalę informaciją.

  • Vyriausybė valstybės vardu gali skolintis šiems tikslams:

1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir valstybės pinigų srautams subalansuoti;

2) valstybės biudžete numatytoms valstybės investicijoms finansuoti;

3) perskolinamoms paskoloms, naudojamoms valstybės investicijų projektams finansuoti ir Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti;

4) valstybės skolai dengti, taip pat finansiniams ištekliams, naudojamiems valstybės skolai dengti, sukaupti;

5) valstybės socialinės apsaugos fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti;

6) valstybės prisiimtiems garantiniams įsipareigojimams pagal suteiktas valstybės garantijas vykdyti;

7) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose;

8) Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas.

Po 2016 metų Seimo rinkimų valstybės vardu pasiskolinti pinigai buvo naudojami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems asignavimams ir išlaidoms finansuoti bei valstybės skolai dengti.

Ekspertai.eu papildomai kreipėsi į ministeriją, kad konkretizuotų sumas, kurios atiteko pagal aukščiau paminėtus aštuonis punktus.