Pasidalinkite!

Sklaidant A. Ramanausko sovietams perduotus dokumentus likusius jo byloje, užkliuvo vieno “laikroduko istorija”. Tiesa sakant be Adolfo Ramanausko pastangų mes tos istorijos tikrai nebūtume sužinoję.

Raštuose ji atsirado nes partizanų Merkio rinktinės vadas Vanagas 1946 metų spalio pabaigoje parašė raštą būrio vadui Stumbrui (LYA F K-1 ap 58 b44618-3 T10 l.279):

“Remdamasis gautais duomenimis konstatavau,kad part, Narsutis jau ankščiau yra nusavinęs iš x piliečio rankinį laikrodėlį. Nusavinimas buvo atliktas be vadų žinios ir laikrodėlis naudojamas grynai asmeniniams reikalams. Tai yra nesuderinama su partizanų nuostatais, o minimas laikrodėlio savininkas nėra oficialiai baustas iš partizanų pusės.

Neturiu duomenų, kad šis veiksmas būtų buvęs padarytas iš blogos valios, bet pavedu Tamstai kuo greičiausiai šią klaidą atitaisyti tuo atžvilgiu, kad laikrodėlis savininkui būtų sugrąžintas, nes laikrodėlio nusavinimu nieko negalima pasiekti.

Apie šio potvarkio patvarkymą prašau komandos keliu painfformuoti Bn. Vadą ir man pranešti.

Vanagas

P.S.

Yra susitarta, kad laikrodėlis minimam asmeniui bus grąžintas per p. Vytą. Todėl jį ir prašau jam tiesiogiai su lydimuoju raštu pasiųsti. Vanagas“

Dėl to Narsutis raportu (LYA F K-1 ap 58 b44618-3 T10 l.280) pasiaiškino savo būrio vadui 1946 metų lapkričio 12 dieną:

“Man dėl grąžinto laikrodėlio aš turiu pasakyti ta; Laikrodėlis buvo paimtas iš to asmens už pabaudą. Nes aš su kitais partizanais vykau su uždaviniu. Ir pakelyje užėjome pas minėtą asmenį maisto, bet jis nieko nelaukęs šoko per langą ir nubėgo „enkavadė“ link. Už jo poelgį buvo iš jo paimtas laikrodėlis, kurį aš naudojau ir kartu visas skyrius/ Apie visa tai tik grįžęs paaiškinau skyrininkui. Ir dariau tą ne dėl asmeniškų dalykų, bet kaipo už baudą. Narsutis“

 

Narsučio raportą palydi Petraičio paaiškinimas. (LYA F K-1 ap 58 b44618-3 T10 l.280 atv.)

„Pranešu tamstai, kad antroje šio rašto pusėje, paminėtas laikrodis yra gražintas. Skyrininko parodymu, laikrodis buvo paimtas už bausmę ir naudojamas skyriuje, ne asmeniškai tik Narsučio. Petraitis“

Gražinimą patvirtino ir Vytas ((LYA F K-1 ap 58 b44618-3 T17 l.245)

„Pranešu tamstai,kad part. Narsutis paimtą iš pil. Švedo rankinį laikroduką firmos „La Minute“ grąžino, kurį mano raštu Nr.44 š/m. spalių mėn. 29 d. įteikiau sąvininkui, gi pakvitavimą persiunčiau II — ro Bn. II-ro Būrio vado Stumbro žiniai.“

Istorija paprasta ir, tikėtina, laikrodžio savininkui baigėsi laimingai. Narsučio paminėta aplinkybė kad jis bėgo link „enkavedė“ labai grėsminga. 1946 metais partizanai nubaudė ne vieną dešimtį žmonių. Vien tų metų birželio 13 dieną buvo nužudyta septynios dešimtys.  Kaip vertinti tą laikroduko paėmimą? Dabar vyraujančioje teismų praktikoje panašu į atvirąją vagystę nes Narsutis veikė viešai arba į plėšimą nes Narsutis buvo ginkluotas.

Narsučio versija apie pabaudą atmetė Jo vadas Vanagas. Nors žinoma ką aš žinau apie teisingumą aš gi nesu Vanagas, teismų praktika kaip ir veilų apibrėžimai paveldėti iš sovietmečio.O be to teisingumas buvo atstatytas – laikrodėlis grąžintas, o partizanas Narsutis toliau tarnavo tėvynei.

Žuvo  Dainavos apygardos Merkio rinktinės 2-ojo (Marcinkonių) bataliono 2-o skyriaus vadas Jonas Miškinis, Narsutis,  Kiškis  1947 m. rugpjūčio 21 d. Atrodo už tą įvykį jis baustas nebuvo, netgi bausmė jei ir buvo tai mažesnė už pažeminimą pareigose nes jis taip ir liko skyrininku, žuvusiu kovoje „už laisvę“.  Partizanas Narsutis labiau žinomas ne dėl to nelemto laikrodėlio o kaip vienas 1946 m. balandžio 16 d. pabėgimo iš kalėjimo su 40-ies kalinių grupe dalyvis.

Evaldas Balčiūnas