Pasidalinkite!

Kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu liepos 27 d. buvo tyliai, be jokių diskusijų su visuomene, sostinės centre nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos buvo išmontuota nelegaliai kabėjusi, daug diskusijų sukėlusi Lietuvos didvyrio-nacių kolaboranto Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, suregavo daugelis „Sorošo – Landsbergistų“ bei šios politinės jėgos satelitinių organizacijų asmenybių.

„Sorošo – Landsbergistų“ atstovas Laurynas Kasčiūnas: „Man gėda, kad mano gimtajam miestui, šalies sostinei vadovauja Mankurtas (iš didžiosios raidės), neskiriantis okupantų ir koloborantų, kurie laisva valia atidavė mūsų tautos laisvę komunistams ir žmonių, kurie itin sudėtingomis sąlygomis siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę ir visada buvo mūsų tautos laisvės pusėje. Užribis.“

Anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, „Sorošo – Landsbergistų“ atstovas, vienas iš 100-ui metų įslaptintųjų, grafomanas Arvydas Anušauskas: „Jei J.Noreikos-Generolo Vėtros lenta brutaliai ir slapta išmontuota, nuvešta į „Grindos“ sandėlį kaip nereikalinga, tai gal galima būtų ją išpirkti? Na jei nereikia miestui (ir jos likimas ir saugojimo sąlygos neaiškus), tai gal galėtų miesto valdžia pragmatiškai liberaliai iš to uždirbti? Parduodat? Perkam ir rasim vietą kur eksponuoti“.

„Sorošo – Landsbergistų“ lyderis Gabrielius Landsbergis: „Nemaloniai nustebino mero karštakošiškumas, nedaug besiskiriantis nuo Stanislovo Tomo mojavimo „istorines klaidas“ taisančiu plaktuku.

Lietuva, kaip rašė istorikas Tymothy Snyder yra viena iš Kraujo žemių šalių. Lenkija, Ukraina, Baltijos šalys – čia kentėjo visi, žydai, lietuviai, rusai, romai, praktiškai negalėtum įvardinti tautos, kuri, neturi dešimtmečius besitęsiančio skausmo.

Gyvename ant žemės, kuri permirkusi mūsų artimųjų ir kaimynų krauju. Istorinius procesus nagrinėti tokiose žemėse yra itin sudėtingas procesas, juo turi užsiimti istorikai, geriausia, kad net ne iš vienos šalies. Tai buvo daroma Lietuvoje iki šiol su Tarptautine istorikų komisija, kurios pagrindinis uždavinys ir buvo pradėti dėlioti taškus ant pagrindinių istorinių „I“.

Šiurpina, kad laisvos šalies sostinės vadovas nėra už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju.

Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius atveria Pandoros skrynią. Norėčiau priminti dar keletą su totalitarizmu ir kolaboravimu susijusių simbolių – visi „ir tuomet dirbome Lietuvai“ sudėti į vieną gretą su Ramanausku Vanagu ir Sausio 13-osios aukomis, ir jei jau kalbam apie ten vieną gretą – Seime yra frakcija, kurios dalis narių yra kolaboravę su totalitariniu režimu.

Net nepradėsiu kalbos apie Cvirkas, Salomėjas ir kitų kolaborantų vardo gatves.

Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“

„Sorošo – Landsergistų“  atstovas Audronius Ažubalis: „Meras ir jo rėmėjai savivaldybėje tęsia puolimą prieš Lietuvos pasipriešinimo istoriją (titovai, zurofai ir vanagaitės džiūgauja!). Nekartosiu pasipiktinimo žodžių, nes mankurtų tai neveikia. Nusiminti neleidžia tik žinojimas, kad jų vadovavimas Vilniui yra laikinas dalykas.“

Filosofo Vytauto Radžvilo judėjimo narys Vytautas Sinica: „Vilniaus meras per kelias dienas ištrynė, taigi paniekino ir pirmąjį savanorį Škirpą, ir nacių kalintą bei sovietų nužudytą laisvės kovotoją Noreiką. Pastarojo lentą nuėmė kaip paskutinis bailys, be jokio preteksto ar priežasties. Tomas ir tas savo juodą darbą filmavo.

Vilniaus meras galutinai patvirtino, kad neturi jokių sentimentų valstybei ir jos laisvės kovai, šauliuose yra dėl gero įvaizdžio, istorijos mokosi iš Kremliaus propagandos ir ją kartojančių sovietinės istoriografijos židinių Lietuvoje, o savo veiksmais yra faktinis Rusijos kolaborantas, pilantis vandenį ant jos propagandos malūno.

Aš tik primenu, kad yra pagaminta nauja gražesnė Noreikos atminimo lenta ir kad ji privalo atsidurti savo teisėtoje vietoje ant Vrublevskių bibliotekos fasado. Ne jokiam valdininkui tokį klausimą spręsti.“

Kokia Jūsų mieli skaitytojai nuomonė dėl pašalintos atminimo lentos?

Parengta pagal ekspertai.eu inf.