Pasidalinkite!

Statistika rodo, kad per dvejus metus gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais. Alkoholio vartojimas Lietuvoje ir bendras sergamumas ir mirtingumas nuo jo mažėja, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Mažėjantis alkoholio suvartojimas

Statistikos departamento informacija rodo mažėjantį alkoholio suvartojimą Lietuvoje.Pavyzdžiui, jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.

Beje, pažymėtina, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.

Ligų statistika

Higienos instituto sergamumo ir mirtingumo dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų statistika taip pat patvirtina teigiamą įgyvendinamų naujovių poveikį.

Jei 2012-aisiais mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, būta 930 atvejų, tai 2018 metų statistika rodo šį rodiklį sumažėjus kone perpus – iki 507 mirčių.Vertinant mirčių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, skaičiaus mažėjimo tendenciją 2016–2018 metais, akivaizdu, kad mirčių skaičius stabiliai mažėja vyrų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų populiacijoje. Taip pat nuo 2016-ųjų stabiliai mažėja ir žmonių, kuriems diagnozuotos tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos, skaičius – tiek vyrų, tiek moterų, tiek miesto, tiek kaimo gyventojų.

Ketvirtiniai duomenys 2016–2019 metų rodo, kad stacionaro ligonių, paguldytų dėl alkoholio sukeltų ligų (alkoholinės psichozės, alkoholio toksinio poveikio, alkoholinės kepenų ligos), skaičiaus dinamika yra mažėjanti.2016–2018 metų laikotarpiu apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų, alkoholinės psichozės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo net ketvirtadaliu – 25 procentais, alkoholinės priklausomybės atvejų skaičius (100 000 gyv.) sumažėjo 9 procentais, alkoholinės kepenų ligos atvejų skaičiaus (100 000 gyv.) sumažėjo 12 procentų.Svarbus ir ekonominis aspektas.

Nuo 2017 m. ženkliai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, 2018 m. į valstybės biudžetą surinkta 323 mln. eurų. Palyginimui: 2016 m. – 243 mln. eurų, 2017 m. – 304 mln. eurų.

Įstatymų pakeitimai

Siekiant mažinti alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą Lietuvoje taikomos kompleksinės alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės, kurias bendradarbiaudamos įgyvendina įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos, numatytos Valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje.

„Naujausi oficialūs valstybinių institucijų duomenys rodo, kad mūsų šalyje inicijuotos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės pasiteisino, o pirmųjų metų rezultatai yra džiuginantys ir teikiantys vilties“, – rašoma pranešime.Kaip praneša SAM, praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Pasak mininsterijos, tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga – įdiegtos naujovės, tikslingai orientuotos į bendrą Lietuvos gyventojų populiaciją, pavyzdžiui, dėl amžiaus cenzo – į jaunus asmenis, prekybos alkoholiu laiką.

Nelegali prekyba

2017 metais, kai Lietuvoje padidino akcizo mokesčius už stiprius alkoholinius gėrimus, o valdžios institucijos  nustatė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimus, išaugo neteisėta prekyba alkoholiu, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas.Pasak „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, negalėdami norimu laiku įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie žmonės griebiasi kraštutinių priemonių — pereinama net prie kosmetinio spirito. Statistiniai duomenys patvirtina tendenciją, kad registruojamų nusikaltimų, susijusių su nelegalia alkoholio gamyba ir prekyba, Lietuvoje išaugo penktadaliu.Manoma, kad padidinus akcizo mokesčius, Lietuvos gyventojai dažniau važinėja į kaimynines šalis alkoholiui užsipirkti, nes kaimyninėse šalyse buvo sumažintas akcizo mokestis.

Lietuvos „antirekortdai“

Europos šalių blaivumo reitingas 2018 metais parodė, kad Estija, Lietuva ir Čekija tapo Europos šalimis, kuriose suvartojama daugiausia alkoholio.Paaiškėjo, kad lydere tapo Estija, kur per metus vienam gyventojui tenka 15,35 litro alkoholio. Lietuva užėmė antrą vietą (13,61 litro gryno alkoholio vienam asmeniui).

Lyderių trejetuką uždaro Čekiją su 12,99 litro rodikliu.Šių metų sausio mėnesio Eurostato reitinge, Lietuvos gyventojai 2017 metais užėmė trečiąją vietą ES pagal išlaidas alkoholiui, nusileidusi tik Estijai ir Latvijai. Estijos gyventojų išlaidos alkoholiniams gėrimams sudarė 5,2 procento nuo bendro išlaidų alkoholiui kiekio Europos Sąjungoje, Latvijos gyventojai išleido 4,9, o lietuviai — 4 procentus.2017 metais Pasaulio sveikatos organizacija pavadino Lietuvą labiausiai pasaulyje gerenčia šalimi. Organizacijos duomenimis, 2016-aisiais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio.

BV inf.