Pasidalinkite!

Sostinės savivaldybė nusprendė nuimti atminimo lentą vaikų poetei Valerijai Valsiūnienei. Sprendimą nukabinti atminimo lentą priėmė Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija

Sostinės Žvėryno rajone (Vytauto g. 3) nebeliks atminimo lentos poetei Valerijai Valsiūnienei. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė  Vilniaus savivaldybė. Kaip skelbiama išplatintame pranešime, atminimo lenta bus nuimta antradienio rytą.“Sprendimas priimtas remiantis turima informacija bei istoriniais šaltiniais, kurie įrodo, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti). Būtent dėl šios veiklos bei poetės bendradarbiavimo su okupacine valdžia buvo išduoti rezistentai“, – rašo savivaldybė.

Sprendimą nukabinti atminimo lentą priėmė Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, sudaryta iš istorikų, politikų, miesto plėtros specialistų, dailininkų ir architektų sąjungų atstovų bei kt.“Valerija Valsiūnienė padarė tai, dėl ko jokios pagarbos lentos Vilniuje jai likti negali – bendradarbiaudama su sovietais savo noru ir valia slaptosioms tarnyboms išdavė Lietuvos piliečius ir taip sugriovė jų likimus. Ar naciai, ar sovietai – kenkimas žmonėms bendradarbiaujant su šiais režimais negali būti pateisinamas jokiomis sunkiomis aplinkybėmis“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Atminimo lentų nuėmimo tendencija

Liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Jonas Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.

Mero veiksmus sukritikavo daugelis šalies politikų ir visuomenės veikėjų. Pasak Susisiekimo ministro Roko Masiulio, šis atminimo lenta supriešino visuomenę, o Vilniaus mero sprendimą jis vertina kaip „neišmintingą bei necivilizuotą“. Prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių „I“. Reaguodamas į Noreikos atminimo lentos nukėlimą, prezidentas Gitanas Nausėda  pareiškė, kad „istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“.

Jis pasiūlė suburti diskusijų grupę, kurioje dalyvautų istorikai, politologai, kultūros paveldo specialistai, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires. O kol vyks tokių principų rengimas, prezidentas kviečia laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui.

BV inf.