Pasidalinkite!

Šiauliuose jau seniai neišsprendžiama problema: uždarius nakvynės namus ir atidavus juos kariuomenės poreikiams, kur dėti taip vadinamus bomžus? Klausimas tikrai opus. Iš vienos pusės gaila tų benamių, o iš kitos –  patys nusprendė taip gana nepriimtinai gyventi.

Jau kelintą sykį savivaldybei paskelbus apie ketinimą vienoje ar kitoje vietoje įregistruoti nakvynės namus, tuojau pat pasipila „parašuoti“ gyventojų laiškai apie nenorą turėti tokius kaimynus. Tai asocialūs asmenys, linkę į nusikalstamą veiklą. Tad kur dėti šitą kontingentą?

Matau tik vieną išeitį – patalpinti juos miesto pakraštyje ir tokioje vietoje, kur aplinkui nėra gyvenamųjų namų. Kur nors Pabaliuose, Rėkyvoje, Zokniuose ar prie buvusio mėsos kombinato, kad ir už geležinkelio. Žinant, kad tokių „kvapniųjų“ į maršrutinius autobusus jų vairuotojai turi teisę neįsileisti, benamiai iš šunų perėmė taisyklę, kad jiems 5 km – ne vingis. Jie lengvai nuspyruokliuoja pėsčiomis iš vieno miesto galą į kitą. Atsižvelgiant į konfliktus su miesto gyventojais, kitur šių dvikojų niekaip „nebepriskiepysi“.

Tiesa, savivaldybės kantrybė trūko, ir savo tinklalapyje ji paviešino, jog sprendimas apie patalpų skyrimą josios išvis nebus priimamas. Nors imk ir pastatyk jiems kokią karkasinę „kibarą“ su lauko būdele kur nors dykynėje už geležinkelio bėgių.ir ten, kur nėra gyventojų. Bet to neleidžia daryti perlenktas humanizmas, kai tuo tarpu ar tik ne pusė pensininkų bei invalidų gyvena dar blogiau. Dabar būti benamiu ar kaliniu reiškia garantuotą aprūpinimą.

Paskutinį kartą savivaldybė ketino įkurti benamius buvusiuose vaikų namuose „Šaltinis“, tačiau nė nepriėmus sprendimo, pasipylė skundai. Tas pat nutiko ir svarstant ankstesnius „įkurtuvių“ variantus.

Nežinia, kas bus su tais nakvynės namais po to, kai savivaldybė „nusiplovė rankas“. Gal taip ir liks kyboti tarp dangaus iš žemės?

Voldemaras Zacharka