Pasidalinkite!

1848 metais vokiečiai pavadino lietuvius, žemaičius, kuršius, Prūsijos ir Latvijos etnines grupes BALTAIS

Tai naujas pavadinimas. Iki tol jie buvo vadinami aiščiais bei estijais. Vakarų Žemaitijoje yra piliakalnių ir gyvenviečių su „gettais“ pavadinimu. Gottai, gettai apjungė Žemaitiją. (G) Jotvingija, Samogettia, Sambia ir Samogittia – yra tas pats.

Pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą (XVI a.) – Didžioji Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos kunigaikštystė (rusėn. Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных).

Nagrinėjant Lietuvos istorija matosi, kad Lietuvos valstybė yra sudaryta iš dviejų teisinių regijonų – Žemaitijos ir Lietuvos. Kiti regionai yra politikų pramanyti bei primena buvusių okupantų tvarinius. Paskutinį kartą Žemaitijos kunigaikštystė teisiškai patvirtinta 1569 metais ir egzistavo iki 1918 metų – iki sujungiant į bendrą mūsų valstybę Lietuvą.

TOLIAU. Valstybės ir regionai yra sudaromi ne pagal kalbos įpatumus, o pagal ribas, kurios yra suderinamos su kaimynais ir įteisinamos, o taip pat ir jų padaliniai (t.y. apskritys, miestai, valsčiai ir t.t.). Taigi, panagrinėkite, kaip pas mus iš tikrųjų yra !?

TOLIAU. Tarmių suskirstymas į grupes (žemaičių, aukštaičių ir t.t.) tapo jau tik vidaus politikos dalyku. Jų dėka galima reguliuoti regionų dydį. Taip ir yra atsitikę, ir tai dar neseniai. S. Daukantas šiauliečių ir radviliškiečių – panevėžiečių tarmes laikė žemaičių tarmėmis, o, dabartinės nepriklausomybės aušroje, staiga jos tapo nauja VAKARŲ

AUKŠTAIČIŲ tarme ir tuo būdu šis plotas priskirtas prie Aukštaitijos regiono. Juk, be viso to, tarmės nėra iškart „kaip su kirviu nukirstos“. Štai, Antanas Juška, Žemaitiją skirstė į „Saulėlydžio“ (Vakarų Žemaitiją) ir „Saulėtekio“ (Rytų Žemaitiją).

Pranas Jocys