Pasidalinkite!

Naujajam prezidentui Ukraina ir JAV politika svarbiau už Lietuvos interesus 

Nors pasibaigus Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiui visuomenėje pakvipo permainų laikais, tačiau naujasis prezidentas neketina keisti požiūrio į didžiausią savo kaimynę Rytuose ir jau spėjo pademonstruoti gana griežtą savo poziciją ryšių su Putinu atžvilgiu. Kas tai, jei ne Grybauskaitės politikos tęstinumas?

Prezidentūrą palikus Grybauskaitei netrūko piliečių, kurie iš Gitano Nausėdos tikėjosi permainų. Kaip bus kitose srityse, galbūt, dar galima diskutuoti, bet kas susiję su santykiais su Rusija, panašu, kad politika kaip buvo, taip ir liks rusofobiška valstybiniu lygiu…

Su Putinu nesikalbės

Kad tikrai yra taip, abejonių nepaliko pats prezidentas. Rugpjūčio 13 dieną LRT jis pareiškė su Vladimiru Putinu nesikalbėsiąs.

„Apie ką būtų galima kalbėti šiuo metu su Rusijos prezidentu Putinu? Kol turime tokią situaciją Ukrainoje, kol turime tolesnį įtampos eskalacijos procesą visame regione, kalbėti tiesiog diplomatinius, malonybinius žodelius nematau pagrindo, o svarbiausia — neturiu tam moralinės teisės“, — tvirtino Nausėda.

Nors skamba aštriai, bet pareiškimas — niekuo ypatingas. Jis visiškai nesiskiria nuo Nausėdos pirmtakės laikysenos, šiai kadaise įvardijus Rusiją neva „teroristine“ valstybe. Lietuvos Prezidentūra kaip anksčiau, taip dabar su Rusija toliau renkasi ne konstruktyvų dialogą, o vis besitęsiančią konfrontaciją. Ji grindžiama frazėmis apie Ukrainą, tariamą Rusijos agresiją ir t. t. Žodžiu, nieko naujo.

Prezidentas — JAV „vasalato“ atstovas

Šiame kontekste Lietuva, kaip ir kitos Pabaltijo šalys kartu su kaimynine Lenkija, atsiduria kone tiesioginių JAV vasalų stovykloje. Iš tiesų pats Rytų Europos regionas, skiriantis Vokietiją ir apskritai vidurio Europą nuo Rusijos, — tam tikra buferinė zona, šiandien aptarnaujanti kone išimtinai Jungtinių Valstijų interesus, kurie, kaip rodo pastarųjų kelerių metų politinės bei ekonominės tendencijos (pavyzdžiui, žlugusi TTIP sutartis), neretu atveju išsiskiria su didžiųjų ES valstybių reikalais.

Vertėtų pažymėti, kad Nausėda, faktiškai būdamas vieno iš europinių JAV vasalatų atstovų, Rusijos atžvilgiu perdėtai susireikšmina. Dėl visiškai akivaizdžių priežasčių, su Putinu jis turėtų labai daug apie ką pakalbėti. Tiktai bėda ta, kad Lietuva neturi ir, pagal esamą savo kryptį, negali turėti savarankiškos užsienio politikos, ar apskritai laikysenos (kokią kadaise, 2009-aisiais, apgaulingai žadėjo Nausėdos pirmtakė Grybauskaitė).

Todėl Rusija ir neturi apie ką kalbėti su Lietuvos, kaip ir kitų Pabaltijo kraštų, vadovais. „Nes, — kaip taikliai pažymi komentatorius Pavelas Šipilinas, — jai lengviau kalbėtis tiesiogiai su JAV“. Kitaip tariant, nėra prasmės kelti esminių klausimų kokiems nors vietininkams, kai galima betarpiškai kreiptis į jų šeimininkus.

Grybauskaitė-2

Visa tai tik parodo, kad iš esmės nuo Grybauskaitės išėjimo iš Prezidentūros niekas per daug nesikeičia.

Nors… Praėjo vos mėnuo, tad laiko prieš akis — dar daug. Bet panašu, kad kaip viskas buvo, taip ir liks. Nes ar vienas, ar kitas prezidentas, bet už jų stovinčios valdančiųjų sluoksnių grupės — vienos ir tos pačios. Kiekvienas politikas šiuo požiūriu tik vykdo jų užsakymą.

Panašu, kad užsakymas nesikeičia. Nuo 2009-ųjų iki 2019-ųjų turėjome Grybauskaitę. O dabar, kad ir vyrišku bei, galbūt, visuomenei kiek patrauklesniu pavidalu, turime Nausėdą. Kiek tai liečia Rusiją ir tarptautinius santykius apskritai, Nausėda reiškia rusofobinių Grybauskaitės tradicijų tąsą. Ar bus jis kitoks kituose valstybinio gyvenimo baruose — parodys laikas. Bet užsienio politikoje jau viskas aišku: turime Grybauskaitę-2.

Jurgis Nevėžietis