Pasidalinkite!

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Švedijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, informuoja, kad nuo š. m. liepos pabaigoje šalyje registruojamas didesnis nei įprasta tuliaremijos atvejų skaičius. Iš viso užregistruota du su puse karto daugiau ligos atvejų (212 atv.), kai tuo tarpu 2017 m. – 84 atvejai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad 2017 m. Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse iš viso buvo užregistruota 413 tuliaremijos atvejų. Daugiausia registruota Norvegijoje  (92 atv.), Švedijoje (84 atv.), Čekijoje (51 atv.).

Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama retai. 2010–2018 m. Lietuvoje užregistruoti 28 tuliaremijos atvejai. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užregistruoti 2 susirgimai  tuliaremija.

Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia infekcine liga serga gyvūnai ir žmonės. Tuliaremiją sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas gali platinti erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.

Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdeną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus, įkvėpus infekuotų graužikų išskyromis dulkių ar vandens aerozolių. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).

Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau  2–3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40°C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos yra išskiriamos kelios tuliaremijos klinikinės formos: odos ir limfmazgių, limfmazgių, akių, burnos ir ryklės, plaučių, žarnyno, tifoidinė.

Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, būtina tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti), naikinti graužikus, naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų. Būnant aplinkoje arba dirbant riziką didinančius darbus,  būtina naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Po darbo būtina kruopšiai nuplauti rankas su muilu.

Daugiau apie tuliaremiją skaitykite čia

Kontaktinis asmuo:  
Ieva Janavičiutė
Viešųjų ryšių specialistė
tel. +370 5 230 0124;
mob.+370 672 94281