Pasidalinkite!

2019-08-26 teko lankytis Šiaulių universiteto bibliotekoje. Prieš praveriant skaityklos salės duris, teko užsukti į tualetą, kur manęs laukė siurprizas – prie pat klozeto stovo telkšantis vanduo, kurio aš nepastebėjau ir viena koja įmyniau.

Atlikęs gamtinius reikalus patraukiau prie už kokių 5 metrų stovinčios praustuvės, kada ir pastebėjau vieno bato pėdsakus. Bet tai ne mano, o valytojos, nesugebančios laiku prižiūrėti priskirtos teritorijos kaltė.

Man patogiai salėje įsitaisius prie kompiuterio, įpuolusi sanitarijos pribuvėja iškart užsipuolė mane kaltinimais iš lauko (?!) prinešus purvo. Nepaisant to, kad nuo pat paradinių bibliotekos lauko durų iki antrame aukšte esančio tualeto jokių pėdsakų nebuvo, ši „ponia su kibiru“ visvien viską suvertė ant manęs.

Ji pradėjo man dėstyti pamokslus apie kultūrą, kol mano „nervos“ nebeišlaikė ir atsakiau kiek riebesniais žodeliais. Nors darbuotoja tiktų man į dukras (apie 40-45 metų, šviesiais, trumpai kirptais plaukais); su akinukais.

Ji ir toliau burbuliavo savo tiesas. Kiek supratau, moteriškaitė tik šiemet pradėjo dirbti, bet jau sugebėjo save išsiaukštinti iki Olimpo lygio. Gal būtų pats laikas sustoti, pakol dar pats Dzeusas neužsirūstino?

Įdomu, kaip jos poelgį įvertins vietos valdžia? Pažymėsiu, jog ši labai linkusi į biurokratiją.

Voldemaras Zacharka