Pasidalinkite!

Manau, daugelis žinote, kas tai per medaliai – „bulviniai. Mes prie jų dar nesame įpratę, tačiau esant tokiam padlaižystės lygiui, teks prisitaikyti ir prie šio „skonio“.

Po to, kai sumautas kapitalizmas atėmė iš mūsų balsą, mūsų krepšinis nusirito į pasaulinį srutyną. Daug nesiplėsiu pareikšiu tik vieną savo pranašystę.

Mūsiškiai iš tolimosios Kinijos jokio medalio neparsiveš. Matyti mums medalius kaip savo ausis! Taip, išties talentingų krepšininkų ir trenerių pas mus netrūksta, tik jie visi superkami plėšikų kumpių.

Gerai dar būtų, jei būtų tik superkami. Tačiau ten jie išdresiruojami tokiam šlamštui, kuris mūsų tautiniam krepšiniui niekam tikęs. Trumpam susibūrę rinktinėje, jie pasijaučia tarsi iš viso pasaulio suvažiavę šokėjai, kilnojantys kinkas kas sau – vieni trypia kvikstopą, kiti kazačioką, treti makareną, o ketvirti – išvis neaišku, ką. Visumoje – kaip tame vaidybiniame filme „Grojimas keturiomis rankomis“. O iš viso to išeina šnipštas, perpintas su špyga.

Taip kad mūsų „aukso amžius“ praėjo, likome tik bejausmiais bandelių kepėjais. Ką pasako, taip ir darom. Žinoma, jog varžyti laisvės apribojimais nereikia, tačiau išpirka už sportininką jį perkančiai valstybei turi būti bent kelis kartus didesnė nei pats kontraktas su sportininku.

O tai dabar sporto, kaipo tokio visai nebeliko: lošia pinigai prieš pinigus. Net rezultatais negalime būti tikri per tas įsivešėjusias lažybas. Dėl to ir korupcijos atvejų sporte – kiek tik nori! Perkamos-parduodamos net Olimpiadų sostinės!

Aš, buvęs didelis sporto statistas, dabar į tą užsiėmimą galutinai nusispjoviau, o sukauptą medžiagą sunaikinau. Tai man pasidarė tas pat, kas perrašinėti pinigų kupiūrų numerius. Tfu!! Tuo pačiu ir sportu visiškai nustojau domėtis, nors panosėje stovinčiame stadione nemokamų varžybų – kiek tik nori.

Beliko sulaukti, ar ši pranašystė išsipildys?

Voldemaras Zacharka