Pasidalinkite!

Tarybų sąjungoje daug ko nebuvo. Pavyzdžiui, apelsino žievelės sėdmenų, kurį mes vadiname celiulitu.

Tačiau pasibaigus visiškam deficito laikotarpiui, vis daugiau moterų savyje pradėjo rasti daugiau trūkumų. Ir krūtinė maža, ir antakiai nėra gražūs, ir lūpos ne tokios.

Tada laisvės mados žurnalai ėmė skleisti vakarietiškas vertybės ir naujasias madas, taip pat pradėta skleisti žinia ir apie celiulitą. Tada vaistinėse pasirodė pirmieji kremai, žadantys padėti atsikratyti apelsino žievelės formos odos – celiulito.

Moterys pradėjo ieškoti celiulito. Ir žinoma, kad jos jį rado, ant sėdmenų ir pilvo srityje. Radusios iškart norėjo jo atsikratyti.

Tuo pačiu metu į rusų ir lietuvių kalbas buvo išversta amerikiečių grožio salonų savininkės Nicole Ronsard knyga „Kaip įveikti celiulitą“. Ronsar sugalvojo dietą, programas ir priemones, kurios turėjo nugalėti celiulitą. Beje, būtent Nicole ir įvedė šį žodį kasdieniame gyvenime.

Bet iš tikrųjų celiulitas visada buvo. Į jį tuomet moterys  tiesiog nekreipė didelio dėmesio ir nedarė iš to problemos. Dabartiniame kapitalistiniame pasaulyje, reklamos pagalba, jie iš celiulito darosi darosi didžiulius pinigus, nes tai patapo dar viena verslo atšaka.

Moterys, nekreipkite dėmesio į celiulitą ir būkite, gražiomis vidumi, o ne dirbtina išvaizda. Tiesiog būkite Tarybinėmis moterimis 🙂 !

Patiko? Pasidalink šiuo įrašu su draugais!