Pasidalinkite!

Baltijos šalys taip pat ruošiasi blogiausiam scenarijui – „Brexito“ užkietėjimui, t.y kietajam scenarijui

Baltijos šalių valdžia  dar tebevertina galimo „kietojo Brexit“ poveikį, jei Britanija pasitrauks iš ES be susitarimo.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius sako, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tokį scenarijų Baltijos šalys turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti net iki 23 mln. eurų.

„Be to, pasak Latvijos banko vadovo, šalis liks be  Europos fondų įplaukų, iš kurių ji praktiškai gyveno, nes JK nustos dalyžintis su sąjungininkais“.

Rimševičius perspėjo, kad „kietasis Brexit“ paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, o tai vadinasi, poveikį pajus ir Lietuva.

O Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi „kietajam Brexit“. Estai pasiruošę iškentėti, bet kaip jie tai darys niekas nežino. Tiesiog eilinis žmonių raminimas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Anglijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Sulėtinti… O gal visai sustabdyti, arba pristabdyti. Vien raminimai ir jokių konkrečių planuojamų veiksmų. Visi laukia kas bus.

Baltijos šalių vadovai steni ir nieko konkretaus nepateikia, ką žmonėms reiktų daryti. Gal pasitaupyti juodai dienai pinigėlių, arba maisto atsargų. Tiesiog žmonės yra palikti likimo valioje, o Baltijos šalių „šiknas suraukę“ trypčioja vietoje nežinioje.

Kaip „Brexitas“ paveiks Lietuvą ir ten esančius lietuvius?

Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną. Taip reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau parlamentas tam priešinasi dabartiniam susitarimui su ES ir nenori įgyvendinti „Brexit“ be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą kategoriškai atsisako.

Britanijai pasitraukus iš ES be sutarties, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų, pervežimo kompanijos praras užsakymus. 

Neaiškus statusas ir ten esančių lietuvių, kurie jau suleidę šaknis, bet teisiškai skaitomi imigrantais. Žinoma, kad Anglijai kaip reikėjo, taip ir reikės juodosios darbininkijos, po „Brexito“ anglai darbštesniais netaps.

Bet darbas greičiausiai, bus pagal laikinas sutartis, o apie valstybines pašalpas ir lengvatas, Lietuvaičiams ir kitiems juodadarbiams teks pamiršti.

BV inf.