Antanas Stugys

IR VELNIUI, IR DANGUI

satyra

Lietuviškų genų – labai lanksčios nugaros:
Vieniems auga pilvas, kitiems auga – kupros.
Prie humoro žmogui – gyventi nelengva.
Tarnauji dviem ponams: ir velniui, ir dangui.

Jei spjauni į delną tau duodantį išmaldą –
Prilipdo iš kart opozicijos iškabą.
Geriau neieškot, nesiknist ir… „nepeckiot“,
O tai pasodins – taip kaip Algį Paleckį.

Lietuviški genai – politiškas skuduras.
Nuo jų – baisiai kenčia pilietiškos nugaros.
Nuo JAV, mums duotos demokratijos mosties, –
Toks žvėriškas noras visiems viską uostyt…

Bandžiau tuos genus plakt – botagais satyros…
Ir jiems iš akių, ir man ašaros byra.
Abu sūrius skysčius sudėję į krūvą –
Nusprendėm – lietuviams nupirkti lėktuvą.

Dėvėtą. Šarvuotą. Iš sendaikčių NATO:
Su padangom, net su stiklais ciferblatų.
Su skleidžiančiom ne propagandą antenom… –
Labai jis patiko lietuviškiems genams.

Nors mes, kaip indėnai, – seniai nurašyti.
Amerika mėgsta, kad lendam – prašyti.
Nagus nusigrauš, tie, kur vis dar nepuola…
Jau mūsų kieme – šitiek visko… į skolą.

2019

Patiko? Pasidalinkite!