Kiemų, viešųjų miesto erdvių, parkų, pasivaikščiojimo takelių švarą saugo įvairaus dydžio, formos ir spalvų konteineriai. Sandariai uždaryti, jie neleidžia į orą pasklisti blogiems kvapams. Jei gyventojai šiukšles išneša retai, tai jau jų namuose yra prasidėję puvimo bei rūgimo procesai – atliekų masėje gausu mikroorganizmų.
Taupus žmogus, kuris apskaičiuoja, kiek jam reikia maisto, nesilaiko lietuviškų tradicijų nustebinti artimuosius patiekalų gausa, o vėliau juos sugedusius išmesti – tai draugiškas gamtai žmogus. Skalsa – draugiška ir šeimos piniginei, ir gamtai. Kam malonu matyti po švenčių perpildytus konteinerius, šalia jų besimėtančias šiukšles?..
Konteinerių net per pandemiją neįmanoma apsaugoti nuo benamių, kurie netausojo, nesaugojo savo namų, o dabar, jei galėtų, prišiukšlintų visą pasaulį, net rizikuodami savo maisto atsargas papildyti iš koronavirusu sergančiojo ir dar to nežinančiojo lėkštės.
Matyt, prie konteinerių darbuotojai turėtų priklijuoti informacinius lapelius, kur būtų nurodyta, kaip vargetai gauti labdaros maisto, maltiečių sriubos. Mažuose miesteliuose šaltuoju metu namų savininkai nuolatos kūrena namus kietuoju kuru – anglimis, malkomis, durpėmis, presuotų pjuvenų blokeliais, gausiai prigamindami pelenų.
Kadangi žmonės mokomi rūšiuoti šiukšles, pelenai iškratomi į konteinerį tiesiogiai, o ne maišeliuose. Į buitinių atliekų konteinerį nepatenka plastiko maišų. Kartais jie nenaudojami dėl to, kad pilami karšti pelenai, kurie sulydytų maišelius. Turime gamtai palankių prekių maišelių, bet šiukšlėms išnešti naudojame sunkiai irstančius maišus. Kaip žinome, pelenai gausiai dulka, juos pilant į konteinerius, iškratant į šiukšlių mašiną, iš mašinos – ten, kur atliekos utilizuojamos.
Pelenai konteineryje sugeria įvairiausių medžiagų, o degdama mediena, anglys bei žalioji masė išskiria kancerogenines medžiagas. Judinant pelenus, kratant konteinerius, juos vežant į orą, sklinda kietosios taršos dalelės. Didžiosios dalelės būna ore, su drėgme formuoja rūką, debesis, kol su krituliais nusėda ant žemės.
Mažosios dalelės prisigėrusios visko, ko būna konteineryje: mikroorganizmų iš tualetuose naudojamo popieriaus, darbinių ar higieninių pirštinių, medicininių kaukių, kurioms išmesti talpų nerasime, maisto produktų pelėsių dalelių pasklinda ore. Jos yra labai skvarbios: per kvėpavimo takus patenka į plaučius, paskui į kraujotaką, žmogaus organus ir sukelia alergijas, įneša kancerogenus, mikroorganizmus.
Tam, kad konteineriai netaptų grėsmingų dalelių šaltiniu ore, bent jau pandemijos metu reikėtų šiukšles mesti maišeliuose, kurie nepraleidžia dulkių į orą. Įeidami į įstaigą, lipdami į autobusą, užėję apsipirkti, laikomės higienos taisyklių – reikėtų tvarkingai naudotis ir šiukšlių konteineriais.
Mindaugas Jonušas
Tikriausiai didesnio marazmo nesu skaitęs…
TEISINGAI
Straipsnelio autorius benamiams ir vargetoms galėtų pravesti auklėjamąjį–švietėjišką individualiai darbą kontaktiniu būdu. Nes jie, ieškodami maisto ar superkamos taros, tikrai, atseit , yra didelė problema visuomenei… Bet juk jie taip supranta savo galimybes išlikti, ir jie nėra kieno nors išlaikytiniai…
Jei autorius šiuo straipsneliu siekia, kad oficialūs Lietuvoje atliekų tvarkytojai dar labiau pabrangintų eiliniams gyventojams mokesčius už šiukšlių išvežimą, tai reiškia, kad Mindaugas Jonušas lygu Greta turnberg. Nes irgi atstovauja stambaus verslo
( šiuo atveju, – atliekų tvarkymo įmonių) interesus.
Liūdna.