Ar Vakarai gali parklupdyti Rusiją?

Rusijos ir Vakarų santykiai pastaraisiais metais tapo itin įtempti, ypač po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos sąjungininkės įvedė precedento neturinčias sankcijas prieš Rusiją: finansines, prekybines, technologines ir asmenines. Tačiau šiandien vis dažniau keliama abejonė — ar šios priemonės iš tiesų gali „parklupdyti“ Rusiją?

Rusijos atsparumo pagrindai

Vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių Rusijai išlikti, yra jos didelė, išteklių turtinga ekonomika. Rusija yra viena svarbiausių pasaulio naftos, dujų, grūdų, metalų ir urano tiekėjų. Net ir esant Vakarų sankcijoms, kitos valstybės — Kinija, Indija, Turkija, arabų šalys — toliau perka rusiškas žaliavas, taip užtikrindamos Maskvai reikalingas pajamas.

Be to, Rusija sukūrė sankcijų apėjimo mechanizmus, leidžiančius gauti vakarietiškų prekių per trečiąsias šalis. Reeksportas per Kazachstaną, Armėniją ar Jungtinius Arabų Emyratus tapo įprasta praktika, todėl technologijų ir įrangos srautai nenutrūko visiškai.

Svarbus vaidmuo tenka ir valstybės kontrolei ekonomikoje. Kremlius gali greitai įvesti kapitalo, valiutos ar kainų kontrolę, kad užkirstų kelią finansiniams sukrėtimams. Nors tokios priemonės mažina ilgalaikį efektyvumą, jos padeda išlaikyti trumpalaikį stabilumą.

Vakarų įtakos ribos

Vis dėlto sankcijos daro poveikį, nors ir ne tokį staigų, kokio tikėtasi. Pirmiausia tai pasireiškia technologiniu atsilikimu. Rusijai vis sunkiau gauti pažangių puslaidininkių, pramoninės įrangos ir lėktuvų dalių. Tai lėtina karinės ir civilinės pramonės modernizaciją.

Kita svarbi sritis — finansų izoliacija. Dalis Rusijos užsienio atsargų yra įšaldyta, o šalies prieiga prie vakarietiškų investicijų ir kreditų praktiškai nutrūkusi.

Taip pat pastebimas žmogiškojo kapitalo nutekėjimas — daugybė aukštos kvalifikacijos specialistų išvyko iš šalies, ypač informacinių technologijų, mokslo ir verslo sektoriuose. Tai ilgainiui mažina šalies inovacinius gebėjimus.

Laiko klausimas

Trumpuoju laikotarpiu Rusija demonstruoja atsparumą. BVP smuko mažiau nei tikėtasi, o kai kuriais metais net augo. Gyventojų gyvenimo lygis sumažėjo, bet ne katastrofiškai, todėl vidinis režimo stabilumas kol kas išliko.

Vakarai greičiausiai nesugebės greitai „parklupdyti“ Rusijos vien tik sankcijomis. Tačiau jie gali smarkiai apriboti jos galimybes vystytis, modernizuotis ir plėsti karinę galią. Tai nėra greitas procesas — tai išsekimo strategija, kuri veikia ne mėnesiais, o metais.

Todėl klausimas nėra, ar Rusija bus parklupdyta, o ar Vakarai turės pakankamai politinės valios ir vienybės, kad ištvertų šią ilgalaikę konfrontaciją.

Ar Vakarai sugebės išlikti vieningais?

Sankcijos Rusijai skaudžiai palietė ir pačius Vakarus. Europa susidūrė su energetikos krize ir staigiai išaugusiomis dujų bei elektros kainomis, kurios sukėlė infliaciją, sumažino vartotojų perkamąją galią ir padidino gamybos sąnaudas. Dalis įmonių buvo priverstos mažinti veiklą ar ją perkelti į pigesnius regionus.

Prancūzijoje pastaruoju metu kilo rimta socialinė ir politinė krizė, kuriai didelę įtaką turėjo didėjančios pragyvenimo išlaidos ir visuomenės nuovargis nuo karo bei sankcijų pasekmių. Protestai, streikai ir politinė įtampa atspindi platesnį reiškinį visoje Europoje — visuomenės kantrybė ir vienybė pradeda silpnėti, ypač kai ekonominės naštos našta jaučiama vis stipriau.

SN inf.