Atsargiai – jus nuodija!

Anksčiau, daugiau ar mažiau, knygas skaityti buvo privaloma. Kas neskaitydavo, tas būdavo ,,nurašomas”, kvailas ar nieko vertas tinginys. Ar šiais laikais knygas skaityti populiaru? O kam? Gi yra telefonai, kurie mums viską pasako ir viską padaro. Knygos skirtos tik tiems, kurie nemoka naudotis telefonais. Nu ir teisingai. Nebeskaitom. Kaip sakoma: geram nereikia – blogam nepadės. Tačiau, ne apie knygas ir jų skaitymą aš norėčiau pakalbėti, yra svarbesnių reikalų. Nors knygas ir galima griaužti, tačiau sotus jomis nebūsi.

O kaip su maistu? Jį ir pagraužt galima, nuo jo ir sotus būsi, o šiais laikais, net ir jo sudėtį skaityti galima taip, kaip pirmą kartą atsiverstą enciklopediją. Iš tikrųjų, maistu to vadinti negalima, nes tai nėra maistas. Kodėl? Todėl, kad maisto sudėtyje yra elementų, kurie sudaryti iš skaičių ir raidžių, kurių yra daugiau nei natūralių maisto medžiagų. O ar jums teko skaityti, kas tai? Teko matyti, iš ko padarytas jūsų ,,maistas”? Jei ne, kartu su manimi pasimokysime chemijos pagrindų, tačiau tai darysime ne chemijos pamokoje, kurioje gale susėdę klasiokai trukdys išgirsti tuos sudėtingus elementus, ir ne laboratorijoje, kurioje kursim vaistus nuo ligų, o straipsnyje, kuris jums paaiškins, jog esate nuodijami mūsų visų taip mylimu maistu.

Pradėsim nuo desertų, kuriais visi mėgstame pasisaldinti. Šiame straipsnyje mes analizuosime ,,Maximos” torto kokybę ir sudėtį. Pirmasis, mėgstamas ir nepakartojamas, mūsų visų desertų pasididžiavimas – ,,tortas su maskarponės sūriu”. Visi žinom, visi ragavom, visi mėgstam. Kol kas.

Dėmesio, mokiniai, pamoka prasideda.

Sudedamosios dalys:

Maskarponės SŪRIS (19,7%) (GRIETINĖLE, PIENAS, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E330), KIAUŠINIŲ masė, cukrus, GRIETINĖLĖS ir augalinių riebalų mišinys (PASUKOS, iš dalies hidrintas palmių aliejus, GRIETINĖLĖ, palmių aliejus, PASUKŲ milteliai, emulsikliai: E472b, E475, E435, E471, E433; stabilizatoriai: E410, E407; druska dažiklis E160a), PIENAS, apelsinų sultys iš koncentrato, spanguolių džemas (cukrus, spanguolės, vanduo, tirštiklis E440, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E330), šilauogės, geriamasis vanduo, gervuogės, KVIETINIAI miltai, grietinėlės standiklis (yra rūgštingumą reguliuojančios medžiagos E330), maistinė želatina (kiaulių odelių), biskvito koncentratas (yra emulsiklių: E472e, E472b, E475, E471; kepimo miltelių (tešlos kildymo medžiagų: E450, E500, KVIETINIŲ miltų), dažiklių: E160a, E101), dekoravimo pudra (yra KVIEČIŲ krakmolo, lipnumą reguliuojančių medžiagų: E470b, E341), liofilizuotos braškės, rozmarinai).

Štai ir pirmasis jūsų patikrinimas: perskaitę visą sudėtį, išvardinkite ,,sudedamąsias dalis”, kurias atpažįstate. Aš jums pabandysiu padėti: sūris, grietinėlė, pienas, kiaušinių masė, cukrus, grietinėlės ir augalinių riebalų mišinys, apelsinų sultys iš koncentrato, spanguolių džemas, šilauogės, geriamasis vanduo, gervuogės, kvietiniai miltai, dekoravimo pudra, liofilizuotos braškės, rozmarinai.

Nu kaip ir viskas aišku, viskas tvarkoje. Visi ingredientai yra pažįstami, ragauti, matyti ir bandyti. Atrodytų, tarsi geras, pagal močiutės receptą ruoštas tortas. Deja, tai tik pusė ingredientų, kurie sudaro torto sudėtį. Apie juos, manau, kad daugelis supranta, tad sugrįšime prie žadėtų chemijos pamokų.

Antroji užduotis: išvardinkite ,,sudedamąsias dalis”, apie kurias jums teko girdėti mažiau ar negirdėti išvis. Taip pat, pasistengsiu jums padėti: rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E330, emulsikliai: E472b, E475, E435, E471, E433; stabilizatoriai: E410, E407; druska, dažiklis E160a, tirštiklis E440, E472e, E472b, E475, E471; kepimo milteliai (tešlos kildymo medžiagos: E450, E500, KVIETINIAI miltai, dažikliai: E160a, E101), dekoravimo pudra (yra KVIEČIŲ krakmolo, lipnumą reguliuojančių medžiagų: E470b, E341), palmių aliejus.

Na, su šiuo klausimu buvo kiek sunkiau, ar ne ? Šešiolika „E” konservantų, kurie ,,puošia” šį tortą.

Kalbant apie konservantus, jie yra kuriami ir dedami į maistą tam, jog šis ilgiau išsilaikytų prekyboje, bei tam, kad ilgesnį laiką išlaikytų skonį, išvaizdą bei tekstūrą. Lyg ir nieko tokio, bet yra vienas „bet”. Lygiai tie patys konservantai, kurie yra produkto sudėtyje, tampa jūsų kūno sudedamąja dalimi. Kodėl? Todėl, kad jums juos suvalgius, šiuos konservantus, jie lygiai taip pat išlieka ilgiau jūsų skrandyje bei jūsų virškinamajame trakte, kadangi jų savybės išlaikyti maistą gražų, šviežią ir purų, puikiai atlieka savo funkciją ir jūsų organizme. Todėl, tam, kad organizmas galėtų suvirškinti šią chemiją, jis panaudoja labai daug energijos, kurios mums taip dažnai trūksta. Nėra lengva tam, kas kurta gamtoje, kovoti prieš tai, kas sukurta laboratorijoje. Kad jums būtų paprasčiau suprasti šiuos ,,nuodus”, apie juos parašysiu atskirai. Gi smagu žinoti, ką tie mūsų priešai veikia.

Maisto priedai: E440, E433, E435, E470b, E500, E410, E471, E450, E472e, E475, E407, E101, E341, E472b, E160a, E330.

Susipažinkime su jais asmeniškai.

E440 (Pektinas) – tai natūralus augalinės kilmės tirštiklis, gaunamas iš įvairių vaisių ir daržovių. Pektinas – struktūrinių polisacharidų kompleksas, aptinkamas sausumos augalų ląstelių sienelėse. Pirmąkart išskirtas ir aprašytas 1825 m. Gaminamas pramoniniu būdu kaip balti ar rusvi milteliai, ir naudojamas kaip tirštiklis uogienėse, želė. Taip pat naudojamas kaip užpildas medikamentuose. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E433 (Polioksietileno sorbitano monooleatas) – dirbtinis stabilizatorius, emulsiklis ir medžiaga nuo putojimo, išgaunamas esterifikuojant sorbitaną su oleino rūgštimi. Pavojingumas – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma).

E435 (Polioksietileno sorbitano monostearatas) – dirbtinis stabilizatorius, išgaunamas iš etileno oksido, sorbitolio bei stearino rūgšties. Naudojamas kaip emulsiklis ir tirštiklis daugelyje skirtingų maisto produktų. Pavojingumas – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma).

E470b (Riebalų rūgščių magnio druskos) – emulsiklis, stabilizatorius, lipnumą reguliuojanti medžiaga, medžiaga nuo putojimo. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis pavojingas sveikatai (gali būti gyvulinės kilmės).

E500 (Natrio karbonatas, natrio rūgštusis karbonatas, natrio seskvikarbonatas) – rūgštingumą, lipnumą reguliuojanti medžiaga, tešlos kildymo medžiaga. Daugiausia gaminama cheminiu būdu. Vartojamas kepimo milteliuose, šokolade, lydytame sūryje, mineraliniame vandenyje, kakavoje, kaip spalvos stabilizatorius. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E410 (Saldžiųjų ceratonijų derva) – natūrali tirštinanti medžiaga iš ceratonijų sėklų. Vartojama glajuje, kepiniuose, pieno kokteiliuose, kaip kakavos pakaitalas. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E471 (Riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai) – emulsiklis, stabilizatorius, miltų apdorojimo medžiaga. Vartojamas karšto šokolado, greitai paruošiamo saldaus kremo mišiniuose, tortų mišiniuose, dehidratuotoje bulvių košėje, forminiuose traškučiuose, purškiamoje grietinėlėje, putėsių mišiniuose. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis pavojingas sveikatai.

E450 (Dinatrio difosfatas, trinatrio difosfatas, tetranatrio difosfatas, dikalio difosfatas, tetrakalio difosfatas, dikalcio difosfatas, kalcio rūgštusis difosfatas) – emulsiklis, stabilizatorius, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, tešlos kildymo medžiaga. Vartojamas glajuje, kiaušinių, bulvių gaminiuose, lydytame sūryje, dešroje, žuvies gaminiuose, kepiniuose. Pavojingumas – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma).

E472e (Riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų monoacetilvyno ir diacetilvyno rūgšties esteriai) – emulsiklis, stabilizatorius ir miltų apdorojimo medžiaga. Padaro gaminį puresnį, didesnio tūrio, vientisesnės formos, ilgiau išliekantį šviežią. Vartojamas kepiniuose, karšto šokolado mišiniuose, šaldytoje picoje. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis pavojingas sveikatai.

E475 (Riebalų rūgščių poliglicerolio esteriai) – dirbtinis emulsiklis ir stabilizatorius. Vartojamas glajuje, pyragų mišiniuose, leduose ir kituose desertuose, kepiniuose ir kituose produktuose iš tešlos, kramtomojoje gumoje, kavos balikliuose, svieste, pieno pakaitaluose. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E407 (Karageninas) – tirštiklis, stingdiklis, stabilizatorius. Vartojamas pieno produktuose, pudinguose, glajuje, taip pat dantų pastoje ir kremuose. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E101 (Riboflavinas, Riboflavin-5’-fosfatas) – natūralus augalinis dažiklis. Vartojamas glajuje, kremuose, pyragaičiuose, sausainiuose, padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose, margarine. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis nepavojingas.

E341 (Monokalcio fosfatas, dikalcio fosfatas, trikalcio fosfatas) – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, kietiklis, tešlos kildymo medžiaga, lipnumą reguliuojanti medžiaga. Vartojamas kepimo milteliuose, pyragų, tešlos milteliuose, tortų mišiniuose, granuliuotuose produktuose. Pavojingumas – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma).

E472b (Riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų pieno rūgšties esteriai) – emulsiklis, stabilizatorius, miltų apdorojimo medžiaga. Vartojama neriebiose užtepėlėse, žemės riešutų svieste, leduose, makaronuose, bulvių produktuose, kepiniuose. Pavojingumas – šiandieniniais duomenimis pavojingas sveikatai.

E160a (Karotenų mišinys, beta karotenas) – daugiausia dirbtinai gaminamas dažiklis, provitaminas A. Vartojamas svieste, margarine, sriubose, majoneze, pudinguose, saldumynuose, jogurte, morkose, kituose geltonuose vaisiuose ir daržovėse. Pavojingumas – šalutinis poveikis nepastebėtas. Tačiau dideli kiekiai odą gali nudažyti geltona spalva ar sukelti apsinuodijimą.

E330 (Citrinų rūgštis) – rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (taip pat jūsų skrandžio rūgštingumą reguliuojanti medžiaga), antioksidatorius, izoliuojanti medžiaga. Kilmė – iš cukraus pramonės atliekų fermentacijos būdu ir genetiškai modifikuotos fermentacijos. Vartojama gėrimuose, vaisių gaminiuose, uogienėse, kepiniuose, pieno milteliuose, Vienos, Frankfurto dešrelėse, biskvituose, sūryje, fermentuotose mėsos produktuose, sriubose, ruginėje duonoje. Pavojingumas – alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma)

Taigi, šiandienos pamoka eina į pabaigą. Nuo tiek skaičių ir tiek chemijos, galva net sukasi. Įsivaizduojate, kaip reaguoja jūsų skrandis, pamatęs visus šiuos skaičiukus ir visą tą chemiją, kuri be gailesčio ateina į jūsų kūną ir yra pasiruošusi padaryti viską, kad jūsų virškinimas prarastų paskutines viltis gyventi ramiai ir saugiai? Tikrai įsivaizduojate, gi vaistinės pripildytos vaistų, ir kaip bebūtų gaila – žmonių, pirkėjų, kurie vis bando paslėpti chemijos pripumpuoto maisto įtaką. Rūpinkitės savo kūnais, geriau už tai, jūs nieko negausite. O sveikata, kiek pamenu, ji pati brangiausia. Nebevalgykite tų pyragų, nebūkite šiukšliadėžėmis. Būkite sveiki ir gražūs, juk taip smagiau. Ar ne?

Autorius – Žmogaus balsas