Atvykstančių musulmonų paslaptys – staigmena lietuvėms

Lietuvai nepavyks išvengti pabėgėlių, o jiems – Lietuvos. Į šalį plūstelės gal ir ne vienas tūkstantis jaunų vyrų musulmonų. Labiau nei lietuvių kalbos pamokų jiems reikės moterų ir vaikų. Ar mes pasirengę svetimos kultūros staigmenoms?

„Mano duktė sako, kad jai labai patinka tie meilūs juodaakiai musulmonai, kurių atvyks iš Sirijos ir Eritrėjos“, – vakarėlyje gurkšnodama šampaną juokavo inteligentiška moteris, bet prisipažino net nežinanti, kur ta Eritrėja.

Tačiau juokai netrukus gali virsti ašaromis. Nuolat girdimos graudžios istorijos apie lietuves, ištekėjusias už musulmonų ir praradusias vaikus.

Apie tai moterys dar kalba. Bet apie intymaus gyvenimo problemas, kylančias dėl to, kad vyras yra užaugęs visai kitokioje dorovinėje, kultūrinėje aplinkoje, prabylama labai retai.

„Nes gėda“, – prisipažino man moteris, po kelerių vedybų metų sužinojusi esanti ketvirtoji savo vyro žmona.

Susitaikiusios su tuo, kad vyro reikalavimu tenka atsiversti į islamą ir apsigobti skara, moterys dar sunkiau prabyla apie patirtą lytinę prievartą – lyties organų žalojimą, kuris galbūt įprastas jos vyro gimtinėje.

Sena ir kraupi tradicija

„Pirmą kartą apie sudėtingas sužalotų moterų lyties organų atkūrimo operacijas klausiausi konferencijoje Kanadoje 2004 metais.

Tada manėme, kad viskas toli ir kad pas mus to niekada nebus. Bet praėjo kokie penkeri metai ir į gimdymo namus Vilniuje atvežė pabėgėlę, kuri skundėsi pilvo skausmais.

Tada mes pirmą kartą pamatėme, kas yra tas apipjaustymas ir kaip sužalojama moteris. Šiandien mes, ginekologai, suprantame, kad pabėgėliai netrukus atsineš į Lietuvą ir tą medicininę problemą. Ir jos privalome neslėpti“, – sakė Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.

Mergaičių lyties organų apipjaustymas mūsų kultūroje yra niekada negirdėta procedūra, tačiau daugelyje arabų šalių tai yra kasdienybė ir privaloma tradicija.

Sirija, Eritrėja, Irakas – Lietuva įpareigota priimti pabėgėlius iš šių šalių. Somalis, Sudanas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai – sulauksime pabėgėlių ir iš ten.

Tose šalyse iki šiol, nors dar 2012 metais Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją dėl moterų organų žalojimo nutraukimo, apipjaustoma 95–99 procentai mergaičių. Pirmą kartą, kai joms sueina 3–4 metai. Jei tada nesuspėjama, jos apipjaustomos 8–10 metų.

Apskaičiuota, kad pasaulyje 125 mln. mergaičių iš Afrikos šalių yra apipjaustytos, o kasmet tokia procedūra laukia 2–3 mln. vaikų.

Lietuvai nereikėtų ramintis, kad įsivežame katalikus pabėgėlius iš Eritrėjos. Būtent šioje šalyje, nors įstatymas apipjaustymą ir draudžia, lyties organų žalojimą patiria beveik visos mažametės mergaitės.

Ir tikėjimas neturi jokios reikšmės. Eritrėjoje apipjaustoma 99 proc. musulmonių mergaičių, 98 proc. katalikių ir 95 proc. protestančių.

Moterų žalojimas yra ne religinė tradicija, bet tūkstantmetis kultūrinis palikimas, todėl sunkiai įveikiamas.

„Noriu pabrėžti – vyrai musulmonai lietuvių žmonų lyties organų čia, Lietuvoje, neapipjaustinės. Už tokį moters žalojimą ES numatyta net iki 20 metų nelaisvės bausmė.

Bet turiu perspėti tas merginas, kurios susigundys gražiais žodžiais, jog musulmono šeimoje bus karalienės, ir ištekės. Jos turėtų būti budrios.

Vyras gali išsivežti žmoną atostogų į savo gimtinę ar kitą arabų šalį, pavyzdžiui, Sudaną, kur apipjaustymas nedraudžiamas. Ir vienos moterų norėdamos vyrui įtikti, kitos – prievarta bus apipjaustytos“, – sakė K.Mačiulienė.

Ką slepia moterų burkos?

– Lietuvės moterys turėtų žinoti – kodėl, kokiu būdu apipjaustomi jų lyties organai? Ar tai panašu į vyro lyties organo apipjaustymą, kuris atliekamas neva higienos sumetimais? – klausiau patyrusios ginekologės K.Mačiulienės.

– Nėra ko lyginti su vyro apipjaustymu. Tai smurtas prieš moterį – lyties organų pašalinimas ne medicinos tikslais, o dėl vyro interesų.

Mergaitės žalojamos tam, kad suaugusios nepatirtų seksualinio malonumo, kad būtų ištikimos, netrokštų lytinių santykių, nes jie tampa skausmingi.

Lyties organai apipjaustomi įvairiai. Lengviausias apipjaustymas, kai nupjaunamas tik klitoris – tuo pašalinamos moters erogeninės zonos.

Antrojo tipo apipjaustymas – šalinamos ir mažosios lytinės lūpos. Trečiojo tipo – dar ir makšties žiedo dalis, makštis sulimpa.

Lytiniai santykiai tampa labai sunkūs. Vyro garbė yra įveikti sąaugas. Būtent Eritrėjoje ir atliekama daugiausia trečio tipo apipjaustymų.

Pats sunkiausias yra ketvirto laipsnio apipjaustymas, kai arabų mergaitei ar už musulmono ištekėjusiai kitatautei moteriai išpjaunama daug makšties ir įveriami auskarai, kurie visai uždaro lytinę angą.

– Ar tai nesibaigia mirtimi?

– Komplikacijų begalė. Auskarus nuimti sunku. Mes esame susidūrę su tokiu atveju. Moteris ištekėjo už musulmono, išvyko gyventi į vyro gimtinę.

Išsiprašė, kad vyras išleistų ją atostogų į Lietuvą. Vyras išleido, bet pirma jai priverstinai buvo suverti auskarai ir surakinti užraktu. Vyras pasiliko raktą. Moteris sakė taip norėjusi atvykti į Lietuvą, kad nesipriešino. Ji kreipėsi į mus pagalbos.

Taip sužalota moteris labai kenčia – skausmingai šlapinamasi, nenuteka mėnesinių kraujas, kyla daugybė komplikacijų.

Žaizdas tepa purvu

– Kur apipjaustomi lyties organai? Negi kaime, kur chirurgė yra kokia šimtametė moterėlė?

– Labai dažnai taip ir būna. Apipjaustymą paprastai organizuoja vyro motina. To gali tikėtis ir lietuvės jų marčios, ir tokioje šeimoje gimusios mergaitės, jei ir jos atvyko atostogų į tėvo gimtinę.

Apipjaustymo įrankiai – kokia nors stiklo šukė, geležtė. Kraujavimą stabdo purvu, kupranugarių mėšlu.

Jei apipjaustymas labai gilus ir smarkiai kraujuoja, moters kojos suglaudžiamos ir surišamos, kol viduje viskas suauga. Taip mergaitės sužalojamos visam gyvenimui.

Teko kalbėtis su tokiomis moterimis. Jos visą gyvenimą prisimena tą skausmą ir siaubą, kai buvo apipjaustytos vaikystėje.

Apie tokią procedūrą privalo žinoti lietuvaitės, ypač pasirinkusios vyrus iš tokių šalių, kur apipjaustymas dar įprastas dalykas.

– Neretai atsitinka, kad vyras musulmonas išsiveža iš Lietuvos į savo gimtinę dukreles ir lietuvė motina jų neatsikovoja. Ar tikėtina, kad mergaitės ten patirs apipjaustymą?

– Nelygu, kurioje šalyje tėvas gyvena. Bet tikėtina, kad taip. Ši procedūra arabų šalyse eina iš kartos į kartą.

Krūtys kenkia nekaltybei?

– Ar lyties organų apipjaustymas – vienintelė procedūra, kuri galėtų tapti mišrių šeimų intymaus gyvenimo dalimi?

– Dar vienas žiaurus moters žalojimo būdas – krūtų darkymas. Manoma, kad moteris nėra tokia protinga, jog pajėgtų tvarkytis su savo seksualumu ir išsaugotų nekaltybę.

Kai 11–12 metų mergaitėms ima augti krūtys, jos stipriai sutvarstomos arba lyginamos įkaitintais akmenimis, kad neužaugtų ir moterys jų nepanaudotų seksui.

– Ar įmanoma ginekologiškai padėti taip sužalotoms moterims, atkurti jų lyties organus, nors psichikos, potrauminiai stresiniai sutrikimai jas lydės turbūt visą gyvenimą? Moterų burkos slepia skaudžius išgyvenimus?

– Taip, vargu ar tokioms moterims šeiminis gyvenimas ir lytiniai santykiai dar kada nors teiks malonumo.

To ir siekiama. Ir jų gimdymas būna labai sunkus, net 70 procentai moterų nukraujuoja, nuo sunkių gimdymų žūsta kūdikiai.

Atkurti lyties organus įmanoma. Vienoje Londono klinikų teko stebėti atkuriamąsias operacijas. Gydytojai pasakojo, kad moteris be vyro leidimo to daryti negali.

O vyrai dažnai nesutinka, esą tada jie taptų pajuokos objektu. Sunku įveikti tą nežmonišką tradiciją, kuri perduodama iš kartos į kartą.

Įdomu, kad pirmuosius lyties organų atkūrimo centrus Amerikoje, Kanadoje įkūrė ne valstybė, o turtingos afroamerikietės aktorės, kurios galbūt pačios buvo patyrusios tą nežmonišką procedūrą.

Atsiveš ir savo kultūrą

– Ar manote, kad Lietuvoje ar kur kitur Europos Sąjungoje apsigyvenę vyrai musulmonai atsiveš tokias mums nežmoniškas šeimines tradicijas?

– Vieni gal neatsiveš, bet kiti atsiveš. Jaunus žmones tikrai spaus jų giminės. Ir mes neabejotinai susidursime su tokios kultūros žmonėmis ir tomis tradicijomis.

Lietuvoje tikrai netrūks jaunų merginų, mėgstančių egzotiką, nuotykius ir komplimentų negailinčius tamsiaplaukius.

Merginos ir dabar mėgsta iš Rytų kraštų haremų ateinančius papročius – įsiverti auskarus į lytines lūpas, bambą. Paklausus, kodėl save žaloja, atsako: „Man taip gražu.“

Esu įsitikinusi, kad tos šeiminio gyvenimo tradicijos darys įtaką ir mūsų šeimoms, įeis į mūsų kultūrą. Jie atsineš ir savo švenčių, ir tradicijų, ir draudimų, ir griežtų reikalavimų paklusti vyro valiai.

Gydytojų laukia iššūkiai

– Turbūt jūs, gydytojai ginekologai, susidursite ir su tokiomis priglaustų pabėgėlių problemomis, kad negalėsite suteikti moteriai pagalbos, jei ginekologas bus vyras?

– Taip, to neišvengsime, ir taip jau yra buvę.

Kitas dalykas, kad mūsų gydytojai provincijoje dar nėra susidūrę su tomis problemomis, kurias moteriai sukelia apipjaustymas. Jei moteris kalbės tik arabiškai, ir susikalbėti bus sunku.

Ir gydytojai privalo tam rengtis. Apie tai jau kalbu studentams per paskaitas, bet plačiau gydytojai dar neruošiami.

– Pabėgėliai Lietuvoje gyvens savo bendruomenėmis, nes taip yra įpratę. Ar mes įsitikinę, kad jose nebus moterų, vaikų žalojimo laikantis tradicijų? Prieš 20 metų Suomijoje ilgai liepsnojo skandalas dėl to, kad buvo apipjaustomos pabėgėlių somaliečių mergaitės. Kaip mes tai sukontroliuosime, jei dešimtmečius nesusitvarkome su kelių šimtų čigonų taboru Vilniuje?

– Reikia tikėtis, kad pabėgėliai, bijodami bausmių, stengsis laikytis įstatymų.

Ateityje tikrai kils nelauktų problemų.

anglija.today