Pasibaigus šaltajam karui, jo vietą užėmė naujo pobūdžio karai: informaciniai, kūrybiniai (Cognitive Warfare arba kognityviniai) Cognitive Warfare documents – Innovation Hub (innovationhub-act.org), kibernetiniai, hibridiniai ir kiti.
Kūrybinis karas nusvėrė prievartinius veiksmus neprievartinių naudai ir išplito toli už karinio konflikto židinių.
Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje susiformavo globali informacinė erdvė, kurioje susidarė palankios sąlygos informaciniam–psichologiniam ginklui sukurti. Viena iš pagrindinių Lietuvos saugumo prielaidų turėtų būti efektyvus šio ginklo valdymas ir gynybos priemonės nuo jo.
Kūrybiniai karai vyksta kultūrinių–informacinių ir psichologinių grumtynių sferoje, ketina sugriauti ir/arba iškreipti pasaulėžiūrą, moralines ir vertybines nuostatas. Šios kovos būdai ir formos leidžia daryti įtaką sprendimus priimančioms valdymo institucijoms per visuomenėje vykstančių ideologinių, kultūrinių ir socialinių procesų kontrolę.
Kova už žmogaus protą
Šiame kontekste didelio dėmesio sulaukė 2021 metų birželio 21 dienos NATO dokumentas, parengtas pagal Prancūzijoje vykusio Aljanso simpoziumo rezultatus: „Kūrybinis karas: Kūrybinio dominavimo ateitis“.
Iki šiol NATO aljansui buvo priskirtos penkios operacinės sritys: oras, sausuma, jūra, kosmosas ir kibernetinė erdvė. NATO kūrybinio karo strategijos plėtra numato ir šeštąjį lygį – „žmogaus sritį“.
NATO generolas–majoras Philippe Montocchio pabrėžia, kad šiandien kūrybinis karas – pažangiausia manipuliavimo žmogaus protu forma, leidžianti daryti įtaką individualiai ir kolektyvinei elgsenai, kurios tikslas – panaudoti priešininko taktinį arba strateginį pranašumą. Šioje veiklos srityje žmogaus smegenys virsta mūšio lauku. Tuo tikslu daroma įtaka ne tik taikinio mintims ir mąstysenai, bet ir jų poveikiui.
Kitas NATO generolas Andre Lanata pažymi, kad žmogaus prigimties trūkumų panaudojimas protui paveikti, ne nauja idėja. Sundzi (Sunzi) savo laiku itin pabrėžė psichologinio faktoriaus svarbą. Romos imperija, nors ir kliovėsi armijos galia, tačiau didžiosios valstybės ilgaamžiškumą išlaikė atkakliai primesdama užkariautiems kraštams savo kultūrą ir pasaulio viziją.
Paprasčiau tariant, kūrybinis karas, tai šiuolaikinis reiškinys, kuris ypač aktualiu tapo informacinių technologijų epochoje. Jo esmė – kova už žmogaus sąmonę ir mąstyseną, panaudojant duomenis ir informaciją. Tai ne tradiciniai koviniai veiksmai, o veikiausiai mūšis dėl idėjų, požiūrių ir įsitikinimų. Kūrybinio karo uždavinys – pakeisti tam tikros auditorijos nuovoką ir elgseną, ginant agresoriaus interesą. Dažniausiai tokie karai pasireiškia propagandos, dezinformacijos ir psichologinio poveikio forma.
Komunikacijos priemonės – kūrybinių karų artilerija
Galima sakyti, kad kūrybiniame kare priešininkas negrobia teritorijų, o užkariauja protus. Jis gali naudoti melagingas naujienas ir pasėti nesantaiką tikslinėje auditorijoje. Socialiniai tinklai, televizija, radijas ir kitos komunikacijos priemonės – tokių karų artilerija. Pagrindinė šių dalykų idėja – sukelti kuo daugiau abejonių, baimės, nusivylimo arba nepasitenkinimo valdžia ar visuomeniniais institutais. Toks karas veikia emocijas bei įsitikinimus ir priverčia individą arba plačiąją visuomenę veikti tam tikru būdu.
Pagrindinis kūrybinio karo instrumentas – psichologinės manipuliacijos. Manipuliacijos jausmais ir sampratomis sudaro galimybę daryti įtaką žmonių sprendimams. Sukuriama iliuzija, pagal kurią mintys ir norai nukreipiami reikiama linkme. Emociniais argumentais dažnai stengiamasi užgožti logiką ir protą. Reikia pridurti, kad kūrybinio karo pobūdis gali būti atviras, taip pat ir užslėptas.
Be priešiškų veiksmų, kūrybinis karas gali suveikti ir kaip šalies gyventojų gynybinė priemonė. Informacinėms atakoms atsparių bendruomenių steigimas – vienas iš kūrybinės gynybos uždavinių. Tokios gynybos laidas – skaidri komunikacija ir patikimos informacijos prieinamumas. Taip pat yra svarbios švietimo programos, kuriomis galima išmokyti žmones kritiškai vertinti gaunamus duomenis.
Kūrybinio karo pavyzdžių pasaulyje galima rasti įvairiais žmonijos istorijos laikotarpiais, nors terminas populiariu tapo visai neseniai. Mitų kūrimas, ideologijų ir religinių mokymų skleidimas – visa tai praeities kūrybinės kovos elementai. Šiuolaikiniai instrumentai yra internetinis „trolinimas“ ir „botnetai“ (kenkėjiškomis programomis užkrėstų kompiuterių (botų) tinklas, valdomas nuotoliniu būdu ir naudojamas nusikalstamais tikslais), leidžiantys daryti įtaką didžiulių žmonių masių pasaulėžiūrai. Lietuvoje šiuo nešvariu darbu užsiima specialiosios tarnybos, gausiai finansuojamos savo šeimininkų.
Manipuliacijos masine sąmone gali sukelti rimtų socialinių sukrėtimų. Politinis skaldymas, ekonominės krizės ir dargi pilietiniai konfliktai gali būti sėkmingų kūrybinio karo operacijų rezultatas.
Visaapimantis kibernetinis pasaulis
Kūrybinis karas, tai kibernetinių, informacinių, psichologinių, socialinių ir inžinerinių technologijų, kurių tikslas — pakeisti žmonių galvose pasaulio suvokimą ir jo racionalią analizę, konvergencija. Šiam karo veiksmų metodui plačiai taikomas skaitmenizmas, tai yra skaitmeninis totalitarizmas, kuris remiasi valdžios siekiu kontroliuoti visuomenę naudojant skaitmenines technologijas. Skaitmenizmas leidžia manipuliuoti psichologinėmis, socialinėmis ir informacinėmis priemonėmis.
Skaitmeninių sistemų spartus skverbimasis į žmogaus gyvenimą atliko beprecedentį visuomeninės sąmonės formavimo vaidmenį. Pavyzdžiui, nuo Ukrainos karo pradžios per Lietuvos komunikacijos priemones visuomenei skleidžiama neteisinga, paniką kelianti informacija.
Kibernetiniai karai nepanašūs į konvencinius, tačiau jų tikslas tas pat – priešiški vienos valstybės veiksmai prieš kitą, siekiant ją susilpninti: sutrikdyti informacinių sistemų darbą, svarbios infrastruktūros veikimą, išgauti valstybės paslaptis, menkinti, formuoti viešą neigiamą nuomonę apie konkrečią valstybę.
Neapibrėžtumo, virsmo, karinio ir informacinio pasipriešinimo epochoje ypatingą aktualumą įgauna kova dėl nuomonių, įsitikinimų ir autoritetų.
Viso pasaulio žvalgybiniai duomenys vienose rankose
Mes visi puikiai žinome kas turi didžiausias galimybes rinkti ir kaupti duomenis apie visą pasaulį ir juos panaudoti informacinių ir kūrybinių karų tikslais, – tai JAV Žvalgybos bendrija.
Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba nekontroliuojamai seka kasdienę žmonių veiklą visame pasaulyje. JAV Žvalgybos bendriją sudaro 18 vyriausybinių žinybų, užsiimančių žvalgybinės informacijos rinkimu ir analize bei žvalgybine veikla užsienyje. Į šias organizacijas įeina dvi nepriklausomos agentūros – Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras ir Centrinė žvalgybos valdyba (Central Intelligence Agency, CIA), devyni Gynybos ministerijos padaliniai ir septynios kitų ministerijų ir žinybų žvalgybos organizacijos.
Pavyzdžiui, devyniems Gynybos ministerijos padaliniams priskiriami: Gynybos ministerijos žvalgybos valdyba, Nacionalinė saugumo agentūra (National Security Agency), Nacionalinė geofizinės žvalgybos agentūra ir kt. Septyniems kitų ministerijų ir žinybų padaliniams priskiriami: Justicijos ministerijai priklausantis Federalinis tyrimų biuras (Federal Bureau of Investigation, FBI), Energetikos ministerijos žvalgybos ir kontržvalgybos valdyba, Valstybės departamento žvalgybos ir tyrimų biuras ir kt.
Dabartinė informacinė situacija, su visais kliedesiais ir atviromis melagystėmis, – tai karas dėl smegenų, kurį organizuoja geriausi smegenų centrų biologijos, sociologijos ir kitų sričių mokslininkai. Ir to jie neslepia.
Psichologinio manipuliavimo procesų sprogimas, socialinės inžinerijos specialistų sukeltas sukčiavimo tikslais, aiškiai parodo, kad žmogaus elgsena ir gebėjimas daryti jai įtaką pasidarė naujos strateginės problemos centru. Ši sampratų kova palietė visus visuomenės sluoksnius, taip pat ir valstybės saugumo bei gynybos sektorių.
Individualaus ir kolektyvinio pažinimo mechanizmai mobilizuojami mūsų pasaulio suvokimui formuoti, sprendimams priimti ir atitinkamai veikti.
Didėjanti žmonių, informacijos ir technologijų konvergencija socialiniuose tinkluose formuoja trendų linijas, į kurias įtraukiami: technologiniai interfeisai, palengvinantys žmogaus ir sistemų integraciją; naujos galimybės, leidžiančios žmogui praplėsti sprendimų priėmimo procesą; automatizacijos lygio kėlimas žmogaus klaidų sisteminės kontrolės pagrindu.
Taikinyje – platieji gyventojų sluoksniai
Kadangi žmonių civilizacija nežada konfliktų skaičiaus mažėjimo planetoje, informacinio saugumo garantijos reikalauja studijuoti, atpažinti ir projektuoti psichologiškai adekvačias apsaugos priemones ir visaip priešintis destruktyviam informaciniam psichologiniam poveikiui.
Informacinių karų tikslai slypi tikrovės psichinio atspindėjimo, formuojamo antros signalinės sistemos pagrindu, sferoje (pirmoji signalinė sistema – netarpiškai suvokiami modalumo signalai: spalva, garsas, kvapas, forma; antroji – tarpiškai kalbos ženklais suvokiami signalai: žodžiai ir sąvokos). Taigi, kokia bus žmogaus antrosios signalinės sistemos prasmių visuma, tokia ir vertybių, prioritetų, vertinimų bei sprendimų priėmimo sistema, toks ir pasaulio suvokimas bei santykių klostymasis.
Pasaulio visuomenės atvertimo į valdančiųjų elito tikėjimą tikslas įžvelgiamas šiandien kuriamo vienpolio pasaulio, grindžiamo bendromis vertybėmis, modelyje. Pagal šį modelį viso pasaulio šalyse turi būti diegiama amerikietiško tipo demokratija.
Vienu atveju skelbiami šūkiai: „šalin totalitarinį diktatorišką režimą, duok laisvę“, kitu – „šalin chaosą ir anarchiją, daryk tvarką“. Valstybės valdžios institucijos įspraudžiamos į tokį kontekstą, kuriame bet kokia jos reakcija reikštų pralaimėjimą. Administracinės sankcijos ir galios panaudojimas interpretuojamas kaip antihumaniška valstybės mašina, o reakcijos nebuvimas arba jos minkštumas gali būti suprastas kaip valdžios silpnumas ir visko leistinumas.
Piliečio kognityvinė sfera tapo žiaurios informacinės–psichologinės kovos už prasmių, vaizdų ir įvaizdžių lauku. Kas yra tvarka ir kas – netvarka, ką reiškia įvesti tvarką?
Lietuvių tautos griovimas iš išorės
Lietuvos piliečiams adekvati informacinė apsauga nuo informacinių fantomų iki šiol nesukurta. Mūsų tautietis turi kliautis autoritetų nuomone ir patikėti jam siūloma versija įvykių, kurių pats niekada nematė. Susidūrusiam su gausybe įvykio versijų, kai panaudojami, pavyzdžiui, tokie informaciniai barjerai, kaip speciali mokslinė terminologija, eiliniam žmogeliui sunku susigaudyti tokioje sąvokų raizgalynėje ir jam praeina noras gilintis į šių įvykių plėtotės vidinę logiką bei sąryšį su kitais įvykiais. Tokiu atveju žmogus paprastai tampa žiniasklaidos transliuojamų destruktyvių prasmių auka.
Tikėjimo ir idealų griovimas prasideda nuo abejonių. Dauguma žmonių politinius idealus suvokia ne per loginių įrodymų ir analizės sistemą, o kaip dogmų bei postulatų sistemą ir tiki jais. Kaip šiandien griaunamas lietuvių tautos tikėjimas savo unikalumu, savitumu ir išskirtinumu?
Visuomeninėje sąmonėje įtvirtinama naujų dogmų sistema apie tai, kad visa kas geriausia atėjo iš svetur, nieko savito, kuo galima būtų didžiuotis nėra, istorija – gailėjimosi ir atsiprašymų dingstis, ateitis – integracija į civilizuotą vakarų pasaulį. Pilietis, nežinantis savo istorijos ir kultūros, pradeda tuo tikėti. Tautos dvasinė kultūra, tai vyksmo apmąstymo būdas. Beatodairiškas savinimasis ne pačių geriausių svetimos kultūros pavyzdžių, tai etninio pasaulio vaizdo koordinačių pakeitimo būdas, piliečio etninės tapatybės pakeitimas.
Kūrybinis karas – veiksminga priemonė priversti Lietuvos Vyriausybę priimti „savarankiškus“ sprendimus, naudingus NATO ir JAV. Šioje vietoje itin svarbu turėti galimybę daryti žmonėms nano lygmens neuroninę stimuliaciją, kad žmogus pats to nesuvokdamas taptų valdomas iš išorės.
Kūrybinio karo technologijos
Pati efektyviausia geopolitinė kova šiandien vyksta ne mūšio lauke, o žmogaus sąmonėje. Informacinio–psichologinio poveikio funkcijos esmė – socialinės–politinės sąveikos dalyvių sąmonės pakeitimas.
Gaunasi, kad šie inovacijų strategai net ir nebando nuslėpti pagrindinio kūrybinio karo tikslo – „nulaužti asmenybę“ naudojantis „žmogaus proto pažeidžiamumu“. Galų gale žmogus turi būti performatuotas pagal tokias moralines ir vertybines nuostatas, kurias nustatė „įsilaužėlis“.
Verta dėmesio ir tai, kad Lietuvos politinis elitas minėto karo metodus išbando su savo gyventojais. Ryškus to pavyzdys – tradicinių vertybių keitimas liberaliosiomis, šeimos sampratos naikinimas, LGBT bendruomenės pažiūrų skleidimas.
Šiaurės Aljanso inovacijų centro (iHub) vadovas Fransua de Kliuzelis (Francois du Cluzel) savo pranešime apie šio centro veiklos rezultatus rašo, kad „žmogaus protas šiais laikais suprantamas kaip nauja karo sritis“, o „kūrybinio karo pagrindinis tikslas – asmenybės nulaužimas naudojantis žmogaus smegenų pažeidžiamumu, kenkimas ne tik priešininkui, bet ir visuomenei“. Kūrybiniame kare plačiai naudojamos dezinformacijos ir propagandos priemonės, nukreiptos į psichologinį informacijos vartotojų išsisėmimą. Čia iHub į vartoseną įtraukia terminą „mokslo militarizavimas“ ir plačiai vartoja sąvoką „penktoji kolona“.
Kūrybinis karas – tai visuomenės gebėjimo rūpintis savo proto nepriklausomybe egzaminas. Kiekvienam iš mūsų svarbu būti budriems ir išsilavinusiems, kad galėtume atsispirti galimoms manipuliacijoms. Gebėjimas kritiškai analizuoti informaciją, savo pažiūrų gynimas ir nepasidavimas klaidingos informacijos įtakai, štai kas daro mus stipriais kūrybinių iššūkių akivaizdoje. Tik siekdami žinių ir tiesos, mes galime apginti savo sąmonę nuo atakų ir išsaugoti atviros visuomenės vertybes.
Taigi, malonus skaitytojau, būtų lengvabūdiška manyti, kad tokie karai mūsų neliečia, kad jie – kažkur už sąmonės ribų. Deja, kūrybinis karas glaudžiai susijęs su tokiomis sąmonės poveikio sritimis kaip kibernetinis bei informacinis karas. Kūrybinio karo unikalumą sudaro tai, kad jį galima sukelti ne tik didžiulėse žmonių masėse, bet ir konkrečiame žmoguje. Kibernetinį saugumą gana taikliai apibūdina „oro“ terminas – kai turime galimybę laisvai kvėpuoti, nejaučiame jo trūkumo, tačiau ūmai pritrūkus oro, pasekmės būna staigios ir skausmingos.
Autorius Česlovas Černiauskas