Kaip Lietuvos patriotai nacistinei Vokietijai tarnavo ir Lietuvos Žydų turtą dalijo (dokumentai)

Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje įsivyravo fašistinė mada garbinti tuos, kurie tuomet Hitleriniui fašizmui tarnavo. Šiandien jie garbinami ir priskiriami prie Lietuvos didvyrių. Svarbiausia, kad tokias „pasakaites iš rūsio seka” mokyklose, mūsų vaikams, kurie užprogramuojami nekęsti vienos ar kitos tautos.

Pateikiame, tik faktus ir jokių istorinių interpretacijų ar fantazijų, ką labai mėgsta šiandien Lietuvoje teigti „istorikai”.

Kaip Lietuvoje yra pristatomas Jonas Noreika – Generolas Vėtra:

Teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis.

Joną Noreiką 1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė Šiaulių apskrities viršininku. Jisai rugpjūčio 22 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Žagarėje buvo įsteigtas žydų getas. Joniškio burmistras Antanas Gedvilas vykdė Jono Noreikos įsakymą savo miesto žydus perkelti į Žagarę. Į Joniškį atvažiavo sunkvežimis kareivių, kurie sušaudė 300 žydų, o kitus išvežė į Žagarė, kur juos kiek vėliau sušaudė.

Pateikiame labai mažą dalį iš turimos faktinės medžiagos apie Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą Lietuvoje.

Jonas Noreika 1941m. mėgo lietuvišką alų ir manė kad alus geriausia priemonė susipažinimui su tuometinės Hitlerinės karinės valdžios atstovais. Panašu, norėjo kad ir vaikai perimtų tą meilę alui, todėl rinkosi vaikų namus kaip vietą alaus gėrimui. Du tūkstančiai bonkų – pats tas kiekis susipažinimui.

„Daktaras Henytė ilsisi”,: Jonas Noreika didis lietuvių didžiavyris derina žydo malūną ir gabaliuką (20 ha ) žemės Šalia Kuršėnų. Tokia mažytė smulkmena, kad to malūnininko šeima to „derinimo” metu dar galėjo būti gyva, nieko nejaudina. Tas derinimas tiesiog dar viena paskata juos nužudyti vardan Reicho ir Noreikos šlovės.

Tas pats raštas vokiškai.

Jonas Noreika ir jo pavaldiniai nemenką tarifų sąvadą vokiečiams pakišo. Gaila paties to sąvado archyve nėra. Negalim spręsti kaip juo buvo skatinamas lietuviškumas ir kaip tai veikė „išsivadavimo nuo žydų” procesus. Žagarės gete tuo metu dar buvo 2402 žydai ir žemės ūkyje Šiaulių valsčiuje dar dirbo virš šimto.

Lietuviams skundimas ir tarnavimas Reichui buvo neatsiejama dalis, kaip ir trėmimo į Sibirą laikais.

Tuometinei kovai už laisvę reikėjo daug spygliuotos vielos. Spėkite kam?

Vertinant Holokaustą Žemaitijoje susiduriama su tuo, kad iš vokiečių pusės nelabai yra ką laikyti atsakingu. Ko nors panašaus į Hamano būrį važinėjantį žudyti ten nebuvo. Viską darė vietiniai. O komendatūros buvo labai jau menkos ir nepanašu, kad jos tuo užsiėmė. Sakysim Telšiai . Šis dokumentas rodo kad komendatūroje buvo vos 9 vokiečiai, kuriuos maitino kooperatyvas „Meška”.

Joną Noreiką 1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė Šiaulių apskrities viršininku. Jisai rugpjūčio 22 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Žagarėje buvo įsteigtas žydų getas. Joniškio burmistras Antanas Gedvilas vykdė Jono Noreikos įsakymą savo miesto žydus perkelti į Žagarę. Į Joniškį atvažiavo sunkvežimis kareivių, kurie sušaudė 300 žydų, o kitus išvežė į Žagarė, kur juos kiek vėliau sušaudė.

Šiomis dienomis yra pradėtas didžiulis tyrimas dėl Jono Noreikos veiksmų su kuriuo galite susipažinti čia.

Parengė Juozas Beržinis