Patiko? Pasidalinkite!

Šimtus metų iki šiol be problemų stovėjęs Gedimino kalnas dėl atitinkamų politikų ir valdiškų institucijų darbuotojų priimtų kvailų sprendimų pradėjo griūti. Šis kalnas ilgus metus buvo apaugęs medžiais, kurie 2011–2013 m. visiškai iškirsti. 2016 m. vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė formuotis nuošliaužos ir įgriuvos.

Vėliau, per 2016–2017 m. nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti iškirsti medžiai, ant kalno šlaito įrengtas funikulierius ir papėdėje atstatinėjami Valdovų rūmai. Kaltų, kaip visada, Lietuvoje nėra. Todėl nuspręsta už milijonines lėšas kalną ir vėl „remontuoti“…

Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė, kad vėl remontuos

Praėjusių metų pabaigoje buvo baigtas rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektas. Atlikti vieni sudėtingiausių Lietuvoje geologiniai tyrimai leido projektą rengusiai UAB „Hidroterra“ suprojektuoti priemones, kurios užtikrins ilgalaikį stabilumą.

Būsimus darbus numatoma vykdyti dviem etapais. Pirmąjį – pietrytinės kalno dalies tvarkymą – tikimasi pradėti, vos tik projektuotojas gaus papildomą statybų leidimą ir įvyks viešieji pirkimai. Darbus viliamasi pradėti šių metų rudenį.

„Gedimino kalno tvarkybai naudojamos Europos Sąjungos struktūrinės lėšos, todėl prieš paskelbiant rangos darbų pirkimą sąlygos yra derinamos su Centrine projektų valdymo agentūra. Pagal pasirašytą sutartį projektuotojas UAB „Hidroterra“ kartu su projektu pateikė tvarkybos darbų leidimą, tačiau agentūros vertinimu reikalingas ir statybos darbų leidimas. Projektuotojo ir agentūros nuomonės šiuo klausimu skiriasi, tačiau muziejus, siekdamas ateityje išvengti problemų, paprašė pateikti statybų leidimą arba atsakingų institucijų išaiškinimą, kad toks leidimas numatomiems tvarkybos darbams nėra būtinas“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas.

UAB „Hidroterra“ šiuo metu tikslina parengtą projektą pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus ir kreipsis dėl statybų leidimo išdavimo. Muziejaus skaičiavimu, gauti visus reikiamus leidimus gali užtrukti ir iki vasaros. Tokiu atveju sutartį pasirašyti ir darbus pietrytiniame Gedimino kalno šlaite pradėti tikimasi rudens pradžioje.

Muziejus savo ruožtu, negaudamas galutinio sutarties produkto, yra priverstas skaičiuoti delspinigius projektuotojui.

Ruošiamasi pavasariniam atlydžiui

Kultūros ministerija artimiausiu metu planuoja inicijuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame kartu su muziejumi pristatys Gedimino kalno būklę ir aptars pasiruošimą artėjančiam pavasariui. Bus siūloma nenutraukti ekstremaliosios padėties, kol nėra įsibėgėję ilgalaikiai tvarkybos darbai. Siekiant palaikyti kalno būklę ir užtikrinti greitą reagavimą įvykus deformacijoms, numatoma prašyti rezervuoti tam tikrą sumą valstybės rezerve.

„Artėjančiam pavasariui ruošiamės, nes tokio didelio kiekio sniego paskutiniu metu neturėjome, jam pradėjus tirpti kalno gruntas gali ištižti ir dėl to atsirasti įtrūkių. Tokioms situacijoms esame pasirengę – turime sudarę ilgalaikę sutartį ekstremaliosios situacijos neatidėliotiniems darbams, kurie atliekami tik pagal poreikį, taip pat intensyviname kalno stebėseną“, – teigia V. Petrokas.

Gedimino kalno būklė jau kurį laiką yra sąlyginai stabili. Situacija iš esmės nekinta nuo 2018 metų pavasario: nuo 2017 metų lapkričio neatsirado nė vienos naujos nuošliaužos, o ankstesnės nesiplėtė. Tam sąlygas sudarė efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, palyginti palankios klimatinės sąlygos.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!