Site icon bukimevieningi.lt

Kolektyvinė hipnozė: kodėl suaugę vyrai vaikosi kamuolį, o tūkstančiai tai žiūri?

Patiko? Pasidalinkite!

Kiekvieną dieną informacinę erdvę užpildo dešimtys pranešimų apie tai, kas ką aplenkė, kas taikliau metė į lanką ir kas uždirbo dar vieną milijoną už bėgiojimą medinėmis grindimis. Modernioje visuomenėje krepšinis tapo savotiška civiline religija, tačiau pažvelgus be emocinio šydo, vaizdas tampa tragiškesnis: suaugę, fiziškai stiprūs vyrai valandų valandas praleidžia vaikydamiesi kamuoliuką, bandydami jį įmesti į krepšinio lanką.

Didžiausias šio reiškinio paradoksas – ne patys žaidėjai, kuriems tai yra itin pelningas verslas, o žiūrovai, vadinami „sirgaliais“. Žodis „sirgti“ čia įgauna tiesioginę prasmę. Tūkstančiai žmonių investuoja savo brangiausią turtą – laiką ir emocinę energiją – į svetimų žmonių žaidimą.

Pergalės atveju liejamas dirbtinis džiaugsmas, pralaimėjimo – tikras pyktis ir nusivylimas. Tai milžiniškas emocinis resursas, kuris tiesiog išgaruoja arenų palubėse arba prieš televizorių ekranus. Jei ši kolektyvinė energija, aistra ir fanatiškas susikaupimas būtų nukreipti į prasmingą kūrybą, mokslą, savo aplinkos gerinimą ar realių problemų sprendimą, visuomenės progresas būtų neatpažįstamas. Vietoj to, ji sudeginama stebint, kaip kamuolys skrodžia tinklelį.

Krepšinis seniai nustojo būti tiesiog sportu – tai galingas komercinis mechanizmas, parduodantis iliuziją. Sirgalius įtikina, kad jie yra „dalimi komandos“, nors iš tiesų jise yra tik statistinis vartotojas, perkantis bilietus, atributiką ir reklaminius produktus. Tai puikiai sureguliuotas būdas nukreipti masių dėmesį nuo esminių gyvenimo klausimų į primityvų „mes už juos“ instinktą.

Kodėl mes tai toleruojame? Nes krepšinis suteikia pigų ir greitą dopaminą. Lengviau tapatintis su laiminčia komanda, nei pačiam siekti pergalių savo gyvenime. Tai dvasinis intelektualinis tingumas – stebėti, kaip kiti prakaituoja, kol tavo paties energija senka sėdint priešais ekraną.

Atėjo laikas paklausti savęs: ar mes tikrai norime būti tik žiūrovais svetimame, beprasmiame žaidime? O gal ta energija, kurią išliejame šaukdami prie televizoriaus, galėtų tapti pamatu kažkam tikram, tvariam ir asmeniškai prasmingam? Nepasiduokite smegenų plovimui ir jūsų energijos vogimui.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!
Exit mobile version