Landsbergio „jauniklis” Gabrielius sieks prezidento posto

Lietuvos žiniasklaida praneša, kad po pasirodymo NATO būstinėje Gabrielius Landsbergis išvyko į Paryžių. Prancūzijos sostinėje jis nustatys Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų susitikimo su Prancūzijos užsienio reikalų vadovu toną. Tada jis susitiks su UNESCO ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo organizacijos vadovybe. Pirmojo Landsbergio užsienio vizito įtempta dienotvarkė rodo, kad visais Lietuvos tarptautinių santykių klausimais pirmiausia reikia kreiptis į jį ir tik po to į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Iškart po paskelbimo apie Gabrieliaus Landsbergio paskyrimą užsienio reikalų ministerijos vadovu, žiniasklaida jau rašė, kad jo paskyrimas „paprastu” ministru Ingridos Šimonytės vyriausybėje turės toli siekiančių pasekmių. JAV, ES ir NATO turėtų susipažinti su būsimu Lietuvos prezidentu, kuris 2024 metais gali pakeisti Nausėdą. Užsienio reikalų ministro postas yra geriausias tramplinas norint pradėti jau vykstančią rinkimų kampaniją.

Juk tas pats ministro pirmininko ar Seimo pirmininko postas suponuoja žmonių pasitikėjimo kritimą iki kadencijos pabaigos. Bet kokios reformos ar griežti įstatymai visada siejami su valdančiosios koalicijos lyderiais. Jie yra rinkėjų pykčio žaibolaidžiai. Jiems suteikiama teisė naudoti nepopuliarius „varžtų priveržimo” metodus.

Tačiau užsienio reikalų ministro postas šia prasme yra saugiausias. Čia nieko nereikia keisti. Iš aukštų tarptautinių organizacijų tribūnų giedok garsiausią dainą apie baisių agresorių iš Rytų, purtyk kaimyninės Baltarusijos režimą, pritark JAV prezidentui ir NATO generaliniam sekretoriui. Lietuvos žmonėms visa tai nė motais. Jie jau įpratę prie siautulingos valdžios isterijos „rytinės kaimynės” ir komunistinės Kinijos atžvilgiu.

Taip, dėl tokios agresyvios užsienio politikos gali nukentėti keli šimtai kažkokios „Belorus” sanatorijos darbuotojų. Bet vyriausybės ministrai palaikys užsienio reikalų ministrą ir žmonėms paaiškins, kad žmogaus teisės kaimyninėje valstybėje yra daug svarbesnės nei ekonominiai paprastų lietuvių interesai.

Vaikinas subrendo

Kitais metais, 2022 metų sausio 7 dieną, Lietuva iškilmingai švęs Gabrieliaus Landsbergio 40-metį. Jis sulauks amžiaus, kuris pagal Konstituciją leis tapti Lietuvos prezidentu. Galbūt išsipildys amžina senelio svajonė ir Landsbergio pavardė įeis į Lietuvos istoriją ne kaip nepriklausomos Lietuvos „pirmojo faktinio vadovo”, o kaip „prezidento” pavardė.

Vargu ar kas abejoja, ar Gabrielius 2024 metais bus paskirtas kandidatu į prezidentus nuo TS-LKD. Tam, kad jo pergalė būtų besąlygiška, galbūt bus pasamdyti net amerikiečių viešųjų ryšių technologai, kurie padėjo Džo Baidenui tapti JAV prezidentu. Tokiai istorinei akimirkai negailima partijos ir rėmėjų pinigų.

Likusius trejus metus iki kitų valstybės vadovo rinkimų užsienio reikalų ministro poste Gabrielius Landsbergis pasirodys visu gražumu pasaulio elito akivaizdoje. Lietuvos viduje konservatorių kontroliuojama žiniasklaida bandys įtikinti rinkėjus, kad nėra geresnio kandidato į prezidentus. Jau dabar užsienio reikalų ministro pavardė žiniasklaidoje pasirodo dažniau nei prezidento Gitano Nausėdos. Ir tarptautinės Lietuvos iniciatyvos, nesvarbu, ar tai būtų nuolatinės antirusiškos, ar Baltarusijai taikomos sankcijos, ar pareiškimai dėl lėšų gynybai padidinimo, vis dažniau girdimos iš Gabrieliaus, o ne iš prezidento Nausėdos, kuris pagal Konstituciją yra lyg ir atsakingas už valstybės užsienio politiką.