Patiko? Pasidalinkite!

Kai dauguma vasario 14-ąją švenčia svetimą, per prievartą ir žudynes įpirštą meilės (ir už jos slypinčių malonumų) dieną, mažai kas susimąsto, kad  lietuviai ir žemaičiai turi gražią savo meilės šventę ir savo „šv. Valentiną” – Deivę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, o lietuviai ir žemaičiai – Mildą.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną.

Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla.

Parengta pagal day.lt inf.


Patiko? Pasidalinkite!