Mokyklose draudžiama mokiniams tikėti kitais Dievais – „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną!”

Šiaulių „Romuvos” progimnazijos mokytoja, vaikus ragina neturėti kitų Dievų

„Romuvos” mokyklą, pagrįstą humanistinėmis tautos vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Atsižvelgiant į mokinių bei tėvų pageidavimus, mokykla pasirinko gamtamokslį profilį. 1997m. mokyklos bendruomenė pasirinko “Romuvos” vardą. Ta proga atnaujinta mokyklos ženklas ir vėliava.

Mokykla pavadinta Romuvos vardu, kuris reiškia – Baltų genčių šventovė (jų kultūrinio gyvenimo židinys)

Įdomu tai, kad šioje mokykloje mokinama visiškai kitų dalykų nei deklaruojama. Tikybos mokytoja Violeta Dališanskienė vaikus moko neturėti kitų Dievų.

Violeta Dališanskienė vaikučius moko, kaip rašoma „Biblijoje” – šventajame rašte. Ar šitoje vietoje nepastebite neatitikimų? Mokykla pagoniška, o vaikus mokina per prievartą ir kraują užkariautojų religijos?

Jūs galite įsivaizduoti, kad krikščioniškose mokyklose būtų dėstoma baltų religija ir aiškinama, kad krikščioniški Dievai tėra išgalvoti personažai (stabai)? Protu nesuvokiama!

Krikščioniams viskas galima?!

Krikščioniškas mokymas senovės baltų Dievus vadina netikrais. Ir kas svarbiausia, kad viso šito yra mokoma baltų tradicijomis „Romuvos” vardu pasivadinusioje mokykloje.

Krikščioniškas Dievas pats tikriausias, kiti Dievai netikri…

Tie, kurie tiki vienintelį visagalį Dievą, neturėtų tikėti magija, burtais, horoskopais, sapnininkais, spiritizmu.

 

Kas tiki tokiais dalykais, klysta, nes:

• priskiria daiktams, žmonėms ir netyrosioms dvasioms dieviškas galias;
• siekia sužinoti, ko Dievas jiems neatskleidė ir paveikti Jo sprendimus;
• nusigręžia nuo Dievo ir Jam nepaklūsta;
• toks žinojimas (ypač užsiėmimas magija, spiritizmu) kenkia žmogaus dvasiai ir kūnui, veda į nusikaltimą, beprotybę ir savižudybę.

Dievas gali apreikšti ateitį savo pranašams ar kitiems šventiesiems. Tačiau krikščionis elgiasi teisingai, su pasitikėjimu pavesdamas ateitį Dievo apvaizdai ir atsisakydamas šioje srityje bet kokio nesveiko smalsumo.

 

Pirmas įsakymas smerkia politeizmą. Jis reikalauja, kad žmogus tikėtų vieną Dievą, o ne kelis dievus. Šventasis Raštas nuolat primena, kad turi būti atmesti „stabai iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis… Tie negyvi stabai daro žmogų bejėgį” (Ps 115, 4, 5-8). Tuo tarpu Dievas yra „gyvasis Dievas” (Joz 3, Ps 42,3), kuris teikia gyvybę ir veikia istorijoje.

 

Pirmasis įsakymas draudžia ir prietarus, nes prietarai yra tam tikra prasme nenormalus religingumo perteklius, iškreiptas religinis išgyvenimas. Taip pat šis įsakymas draudžia svarbiausias nuodėmes prieš Dievo garbinimą – tai Dievo gundymas žodžiais ir darbais, šventvagystė, simonija.

 

Stabmeldystė nėra vien tik klaidingi pagonių kultai. Ji yra pastovi pagunda tikinčiam žmogui. Būti stabmeldžiu reiškia sudievinti tai, kas nėra Dievas, kai žmogus vietoje Dievo garbina ir nusilenkia kūriniui: „Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”(Mt 6,24), – sakė Jėzus.

 

Dievo nurodymu draudžiama vaizduoti Dievą bet kuriais žmogaus rankų kūriniais. Tačiau krikščioniškas paveikslų garbinimas neprieštarauja pirmajam įsakymui, kuris draudžia stabus. Juk „pagarba paveikslui iš tiesų yra skiriama tam, ką jis vaizduoja”.

Krikščionys patys prisidrožę ir prisigaminę stabų (drožinių) jiems meldžiasi ir menkina kitus, kurie meldžiasi savo senovės Dievams. Ar tai turi būti mokoma baltų papročius išpažįstančioje mokykloje?!

Linas Naujelis