Patiko? Pasidalinkite!

Gerovės Lietuva turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė“, – sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda, pavadinęs gerovės valstybės kūrimą svarbiausiu neužbaigtu Nepriklausomybės laikotarpio darbu, kurį numatė dar 1992 metais priimta Konstitucija.

Pažadėjęs kurti gerovės valstybę, Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė naują Karo policijos įstatymą kurti policinę valstybę, bet ne gerovės valstybę.

Prezidentas G. Nausėda nuo 2021 m. sausio 1 d. karo policijai suteikė teisę ne tik karinėje teritorijoje, bet ir visoje Lietuvoje persekiojant nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų arba siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias visų rūšių patalpas ir teritorijas.

Karo policijos įstatymo (redakcija iki 2020-12-31) 14 straipsnis reglamentuoja karo policininko teises. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vykdydamas tiesiogines pareigas, taip pat persekiodamas įtariamus padarius nusikalstamą veiką asmenis, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų nusikaltėlius ar siekdamas užkirsti kelią daromoms nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams, karo policininkas turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas.

Taigi iki 2021-01-01 karo policija turi teisę įeiti tik į karinėje teritorijoje esančias patalpas! Įstatyme nėra nuorodos „be teismo sprendimo“.

Karo policijos įstatymo (redakcija įsigaliosianti 2021-01-01) 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad vykdydamas pareigas, karo policijos pareigūnas turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.

Pagal naująją Karo policijos įstatymo redakciją karo policijai nereikalingas teismo leidimas ne tik karinėje teritorijoje, bet ir visos Lietuvos teritorijoje patekti į patalpas.

Visa valdžią aptarnaujanti žiniasklaida tyli, kad tokio įstatymo palaiminimu tiesiamas kelias ne į gerovę. Pirmasis Seimo ir Prezidento veiksmus, palaiminus šią karo policijai suteiktą teisę į prievartą, pastebėjo Zigmas Vaišvila, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Jis pareiškė, kad koronaviruso pretekstu įskiepiję mūsų visuomenei baimę bet ką daryti ir net sakyti viešai savo nuomonę, lėlininkai imasi tiesioginių nekonstitucinių veiksmų prieš mus – pas nepaklusniuosius į namus be teismo leidimo bet kuriuo paros metu veršis net ne policininkai, bet kariai, pagal naująjį įstatymą privalantys vykdyti vado įsakymą.

Manau, kad daugelis mūsų pripažins, jog tokiais įstatymais valstybė nebus nei stipri, nei teisinga. Einama ne gerovės, bet policinės valstybės link.


Patiko? Pasidalinkite!