Aš nesu 100 proc. veganė, bet, manau, labai svarbu kiekvienam, kaip maitinamės. Kad suvoktume, kaip iki mūsų atkeliauja maistas, ką mes valgome. Mokiausi „Animal science“ Anglijoje, į mokslus įėjo ir gan detalus visos gyvūnų pramonės studijavimas, įskaitant važiavimą į fermas, skerdyklas ir pan.

Kartais kai jau žinai tam tikrą informaciją, ji tampa tokia savaime suprantama, kad labai stebina, kai kiti žmonės to nesuvokia. Pienas yra viena tų sričių, kur vis pagaunu savyje tą nuostabą išgirdus kokį komentarą iš šalies… bet, manau, kai kažko nežinome, bus puiki proga sužinoti.

Visų pirma, karvės pieno neduoda, jei neatveda veršiuko (kaip ir pvz žmonių moterys įprastai nepradeda duoti pieno nepagimdžiusios vaiko) ir kad pieno kiekis būtų atsiperkantis/apsimokantis fermeriui (su laiku pieno ima labai mažėti), veršiukus reikia vesti vidutiniškai kas metus. Kadangi karvės nėštumas yra labai panašus į žmogaus – 9 mėn, tai gaunasi, kad pieninės karvės beveik visą gyvenimą praleidžia nėščios!

Antra, vos gimus veršiukui priimamas sprendimas – ar jį augint ar nužudyti (patelės naudojamos pakeisti senąsias karves, todėl laikomos, o patinėliai 50 ant 50 priklausomai nuo fermerio įsitikinimų – arba nužudomi iškart ir išmetami, arba paauginami iki mėsai tinkamo amžiaus ir paskerdžiami – kodėl taip yra?

Auginti pieninės karvės veršiuką mėsai finansiškai neapsimoka. Tiksliau išeinama ant 0. Todėl tiesiog tiems, kam gaila vos gimusį nužudyti, augina iki mėsinio amžiaus, kiti nužudo, finansine prasme tai lygiavertis spendimas.

VISI likę gyvi pieninių karvių veršiukai, net auginami ekologinėse fermose ar pan, atskiriami nuo karvių per pirmas 3 paras ir po to maitinami pieno pakaitalu (žinoma, galite atrasti išimtinių fermerių, kurie kažką daro kitaip, bet tai nebus pramonės standartas ar finansiškai naudinga).

Trečia, nepaisant to, kad karvės yra ilgaamžiai gyvūnai ir galėtų gyventi apie 20 metų, Europoje vidutinė pieno industrijos karvė išgyvena 3,5m iki skerdimo, JAV 2,5m. Taip yra todėl, kad jos išveistos duoti nerealius kiekius pieno (iki 40x didesnius nei reikalinga išmaitint veršiuką), kaip vienas dėstytojas išsireiškė „šiais laikas ne tešmuo yra karvės atauga, o karvė yra tešmens atauga“.

Be to, nesibaigiantis nėštumas ir pieno davimas labai alina organizmą. Dažnai jau po kelių metų tokio intensyvaus pieno davimo, karvėms atsiranda judėjimo problemų (kojų patalogijų), arba jos pradeda duoti šiek tiek mažiau pieno, nei ankščiau (na, ne 40x daugiau nei reikia veršiukui, o pvz 30x) ir fermeriui nebeapsimoka tokios karvės laikyti.

Ketvirta, mėsinės karvės yra visai kiti gyvūnai iš esmės ir labai svarbu, kad tai nebūtų maišoma, tai visai kitokia industrija, kitos karvių veislės (na, tarytum lygintume kokius Vokiečių aviganius su Jorkšyro Terjerais) ir nieko bendro su pieno pramone neturi.

Tiesą pasakius, mėsai auginami veršiukai ir jų mamos, kiek man teko matyti, turi daug geresnį ir humaniškesnį gyvenimą (jie auga su mamomis, laisviau, dažniausiai yra sveikesni ir t.t.), nei pieno pramonės karvės ir veršiukai.

Žinoma, tai nereiškia, kad sakau, kad mėsą valgyti gerai ar ten nėra kančios… bet pieno industrija tikrai sukelia daugiau kančios gyvūnams. Jeigu vis dėlto čia yra tokių, kurie geriate pieną ar jo produktus, labai raginčiau išsiaiškinti, iš kur jį gaunate – susirasti vietinę fermą, aplankyti ją, pasidomėti, kokia ten situacija, kaip viskas vyksta, kiek vidutiniškai pieno duoda karvė, kiek ji išgyvena, kas nutinka su veršiukais ir pan. Išvis pamatyti, iš kur atsiranda pienas savo akimis.

Tada galėsite priimti sprendimą, ar norite palaikyti tokią fermą. O pirkdami negalvodami tai, kas parduodama parduotuvėse, dažniausiai remiame, palaikome ir mokame už išties žiaurų elgesį su gyvūnais apie tai nė nesusimąstydami.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!