2001 m. netikėtai mirusio Valstybės saugumo departamento (VSD) Vilniaus apygardos skyriaus viršininko Valdo Kvaraciejaus teta Virginija Kvaraciejienė įsitikinusi, kad jo mirtis nebuvo natūrali.
Moteris įsitikinusi, kad sūnėnas nužudytas, kai aptiko tuos, kurie užsakė Bražuolės tiltelio sprogdintojus.
V.Kvaraciejaus kūną pirmasis aptiko jo tėvas Juozas Kvaraciejus. Varėnos rajono Puvočių kaimo sodybos kieme sukniubusį 36 metų sūnų tėvas pamatė šeštadienio rytą, 2001 m. liepos 21 d. rytą.
J.Kvaraciejus atvyko į Puvočius iš Druskininkų, kur gyvena, nes buvo taręsis su sūnumi iš ryto eiti žvejoti. V.Kvaraciejus – žinomos žurnalistės, Lietuvos televizijos direktorės Ritos Miliūtės vyras.
Aukšto saugumo pareigūno kūnas buvo rastas druskininkiečiui “Lietuvos” sanatorijos direktoriui Algimantui Šiaučiuliui priklausančios kaimo turizmui skirtos sodybos kieme. Teigiama, kad naktį V.Kvaraciejus pasijuto blogai ir išėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Vyriškį lauke ištiko priepuolis, ir jis mirė dėl sustojusios širdies. Kūnas gulėjo tiesiai po antrame aukšte esančio kambario balkonu, tad neatmetama versija, kad pareigūnas galėjo iškristi.
Pirminiais duomenimis, V.Kvaraciejus mirė nuo ūmaus epilepsijos priepuolio, kurį sukėlė smegenų auglys. Teigiama, kad jis buvo labai mažas ir anksčiau nebuvo pastebėtas. V.Kvaraciejaus kolegos teigė negirdėję, jog jis skųstųsi sveikata.
V.Kvaraciejaus mirtis yra tik viena iš daugelio mirčių tų Lietuvos valstybės pareigūnų, kurie žuvo bandydami išsiaiškinti Nepriklausomybės „patriarcho“ Vytauto Landsbergio įtariamus nusikaltimus.
Beje, ironiška tai, kad akivaizdu, kad VSD žudė savo pareigūnus, kurie bandė atskleisti tiesą. Buvęs VSD įkūrėjas ir šefas Mečislovas Laurinkus iki šiol mums pažeria savo išminties „Lietuvos ryto“ puslapiuose.
Visi VSD darbuotojai, kurie žuvo tirdami „patriarcho“ ir jo gaujos nusikaltimus:
1. VSD darbuotojas Juras Abromavičius, 1997 m. susprogdintas savo automobilyje Kaune. Po jo automobiliu sprogo maždaug 500 gramų heksogeno, kitaip vadinamo „jūros mišiniu“. Susprogdintas tada, kai tyrė savanorių maištą ir Bražuolės tilto sprogdinimą.
2. VSD Vilniaus skyriaus viršininkas Valdas Kvaraciejus, staiga miręs 2001 m. liepos 21 d. nuo „staiga sustojusios širdies“.
3. VSD pulkininkas Vytautas Pociūmas, 2006 m. rugpjūčio 23 d. išmestas pro viešbučio langą Breste, Baltarusijoje. Nužudytas todėl, kad pasipriešino CŽV kalėjimo statybai Lietuvoje – jis matė, kaip VSD viršininkai dalinosi maišus dolerių už leidimą statyti šį kalėjimą
4. 2015 m. balandžio 10 d. Vilniuje rastas nusižudęs ar nužudytas buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kovos su terorizmu valdybos vadovas, tuo metu dirbęs advokatu Arūnas Paukštė. Jis buvo rastas savo namuose ištaškyta galva nuo šūvio iš savo legaliai laikyto medžioklinio šautuvo. Viena versijų, kodėl jis buvo nužudytas – neva advokatas A.Paukštė artimųjų rate buvo prasitaręs, jog jį VSD atleido už tai, kad jis, būdamas atsakingas, sužlugdė „Snoro“ banko užgrobimo operaciją, kurią Grybauskaitės nurodymu organizavo VSD kartu su Grybauskaitės statytiniu V.Vasiliausku ir tuomete finansų ministre I.Šimonyte. Ir kad neva jį – A.Paukštę, jei ką, – padarys toje istorijoje iešmininku, jei viskas galų gale paaiškės. A.Paukštė, kaip VSD valdybos viršininkas, būdamas atsakingas už Snoro užgrobimo operaciją, padarė esminę klaidą, kad nepasisekė iškart, kaip buvo planuota, suimti „Snoro“ savininkų ir juos sulaikius, dar pačioje pradžioje, leisti jiems viską „prisipažinti“, o po to leisti užspringti nendrės lapu ar skrandžio turiniu, pvz. dar areštinėje ir tada jau galutinai viską ant jų nurašyti. Informacija apie „Snoro“ užgrobimo operaciją nutekėjo į spaudą, ir bankininkai spėjo pabėgti. Dabar jie gyvena Rusijoje, laisvai važinėjo po visą pasaulį, ir Niujorko arbitraže rengia Lietuvai milijardinį ieškinį.
5. Andrius Ūsas, Garliavos pedofilijos bylos įtariamasis, nužudytas po to, kai pagrasino, kad paviešins, kas su dalyvavo pedofilijos orgijose. Kaip VSD agentas, buvo infiltruotas į Darbo partiją, vėliau V.Muntiano pastangomis ji buvo suskaldyta. A.Ūsas ne kartą gyrėsi Seimo NSGK pirmininkui A.Matulevičiui pažintimis su itin įtakingais VSD pareigūnais, kurių net pavardžių visuomenė nežino.
6. „Mažeikių naftos“ direktorius Gedeminas Kiesus, jo sūnus ir vairuotojas. Jų mirtys buvo tiesiogiai naudingos Vytautui Landsbergiui, kuris apšmeižė V.Kiesų, paskelbęs jį vagimi, ir pasirėmęs suklastota neva Didžiosios Britanijos Sandhersto karo akademijos studija. Britai pareiškė, kad ta studija yra klastotė, o G.Kiesus buvo greitai po to nužudytas, kaltę suverčiant „tulpinių“ gaujai. Pats „tulpinių“ vadeiva Algimantas Vertelka Lūkiškių kalėjime LL (Laivas laikraštis) sakė, kad dar ne laikas pasakoti, kas buvo šio nusikaltimo užsakovai
Saugumo departamento Vilniaus apygardos skyriaus viršininkas V.Kvaraciejus netikėtai mirė “Lietuvos” sanatorijos direktoriaus Algimanto Šiaučiulio sodyboje Puvočiuose, Varėnos raj.
Nužudyto Valdo Kvaraciejaus teta Virginija Kvaraciejienė atsakė į LL klausimus:
– Ar jūs tikite, kad Valdo Kvaraciejaus mirtis buvo natūrali?
– Ta mirtis tikrai nebuvo natūrali, tačiau viskas po jo mirties buvo labai greitai užgniaužta. Jo tėvas į tą sodybą atvažiavo devintą valandą ryte, tai kūnas jau buvo išmuštas lavondėmių. Reiškia, kad jis mirė dar vakare, apie 11 val. Keista, kad jo žmona Rita Miliūtė net nepasigedo savo mylimo vyro visą naktį, o kūną aptiko tik ryte atvažiavęs tėvas. Mano vyras ir V.Kvaraciejaus tėvas yra tikri broliai, taigi, aš Valdui esu teta, mus siejo labai artimas ryšys. Jis buvo mano vyro brolio vyriausias sūnus, visos giminės šviesulys. Po Valdo mirties praktiškai iširo visa mūsų giminė. Mes visi labai susenome dėl jo mirties. Tai įvyko 2001 m., man paskambino vyras, ir pasakė, kad „nebėra Valdo“. Jį rado negyvą antradienį, o prieš kelias dienas aš jį dar buvau susitikusi Palangoje. Prieš tai aš dar su juo kalbėjausi, sakiau, kad „Valdeli, būk labai atsargus“. Jis man atsakė, kad jam grasina, tačiau jis neva į tuos grasinimus nekreipia dėmesio ir dirba savo darbą. Nors tik Valdo dėka buvo išaiškinta kunigo Mikutavičiaus nužudymo byla – jis per naktį atsakė tris lavonus, trečias kūnas buvo Mikutavičiaus. Nors Kaune jau buvo visi galai paslėpti, tačiau Valdas sugenėjo viską išsiaiškinti.
– Ar V.Kvaraciejus buvo vedęs Ritą Miliūtę?
– Ne, nebuvo, ir jie draugavo gal tik dešimt mėnesių. Jeigu tu myli žmogų, kaip tu gali jo nepasigęsti visą naktį? Tas man labai įdomu. Tėvas atvažiavo iš Druskininkų paimti sūnaus į žvejybą, ir rado kūną gulintį lauke tik su apatiniais drabužiais. Iš pradžių sakė, kad mirė dėl vėžio, paskui – kad jam buvo insultas. O paskui jau niekas nieko nesakė dėl jo mirties priežasčių, tik Mečys Laurinkus pasakė, kad jie labai apgailestauja dėl jo mirties. Tas Puškorių kaimas, kuriame rado jo kūną, buvo visas apsuptas saugumiečių. Jie saugojo ir salę, kurioje buvo pašarvotas V.Kvaraciejus Druskininkų mokykloje. – aš tiek pastebėjau. Aš net nežinojau, kad jis užima tokias pareigas, o Algimantą sakė, kad vien dėl jo pareigų galima su juo draugauti. Vėliau kelis kartus keitėsi jo mirties diagnozė, tačiau kai jis paėmė tirti to Bražuolės tilto sprogdinimą ir Juro Abromavičiaus žūtį, tai labai greitu laiku jį „sutvarkė“. Jam jau tada grasino, kad nesikištų į tuos tyrimus – jis pats man tai sakė.
– O kas jam grasino?
– Šito nesakė, tačiau kalbėjo, kad sulaukė skambučių. V.Kvaraciejus buvo darboholikas ir mums labai daug nepasakojo apie savo darbą.
– Tačiau gal jis bent užuominomis kalbėjo apie savo darbą?
– Jis imdavosi labai tokių drastiškų ir rezonansinių bylų. Ir visas jas išaiškindavo. Būtent V.Kvaraciejaus dėka buvo išaiškinta, kas nužudė kunigą Mikutavičių, ir buvo gražinti keli iš po pagrobti paveikslai. Tačiau vos tik jis ėmėsi tirti J.Abromavičiaus pradėto tyrimo dėl Bražuolės sprogdinimo, tai labai greitai buvo „sutvarkytas“. Ir kas tai padarė, ir kaip – iki šiol mus tai yra mįslė.
– Tai jūs pasišnekate apie priežastis?
– Pasikalbame su vyru, o jo sūnus Paulius Kvaraciejus dabar dirba saugume. V.Kvaraciejaus tėvas nenorėjo kištis, kad neva nebūtų sugadinta karjera kitam sūnui Almantui Kvaraciejui, kuris yra kariškis. Taip viskas ir nurimo.
– Labai lietuviškai požiūris – kad „nesugadintų“ šeimos karjeros, atsisako aiškintis, kas nužudė sūnų?
– Taip, nes Vladas Kvaraciejus mums ir mano dukrai buvo labai brangus, jungė visą mūsų giminę. Ir man po šiai dienai tas klausimas kelia nerimą – kas jį nužudė?
– Kiek supratau, tai padarė tas pats VSD?
– Taip, jį gražiai „nuėmė“.
– Tai jau tradicija – VSD žudo savo darbuotojus, kurie per daug žino ir prisikapsto prie sunkių nusikaltimų užsakovų? Pavyzdys – Vytautas Pociūnas.
– Aš su jo žmona mokėmės kartu., ir ji visas tas aplinkybes kėlė į viešumą. O V.Kvaraciejų nužudė ir taip sutvarkė visas aplinkybes, kad viskas nurimo. Jo motina ieva Kvaraciejienė per nervus susirgo vėžiu ir numirė. Taip tyliai ramiai viskas nurimo, ir iki šiandien niekas nieko nežino. V.Kvaraciejus turėjo turizmo agentūrą, ją buvo perrašęs savo brolio vardo, po mirties net negražino sūnui. Po to, kiek žinau kartu su R.Miliūte buvo nusipirkę butą per du aukštus prie Seimo. Sūnui irgi niekas neatiteko, visą turtą sutvarkė R.Miliūtė. tai yra agentų agentė, ir aš nebijau to žodžio pasakyti.
– Kieno ji agentė?
– Gal saugumo? Jeigu manęs nepasodins už tokius žodžius. Kai R.Miliūtė, neturėdama jokio išsilavinimo, galėjo užimti tokias pareigas? Juk tik Valdas Kvaraciejus privertė ją baigti žurnalistikos mokslus.
– Tačiau vis tiek visi nužudymo motyvai veda pas Lietuvos „patriotus“?
– Taip, šitų (gestais rodo V.Landsbergio barzdelę). Supratote mane. Ir labai gražiai viskas buvo sutvarkyta, iki šiol niekas nėra išaiškinta. Kaip toks sveikas ir jaunas vyras mirė staiga, per akimirką, ir kodėl tiek daug kartų keitėsi mirties diagnozė? Jis neturėjo nė 40 metų, ir staiga – krito negyvas? Mes su juo buvome vienas kumštis, laikėmės kartu, nes jis buvo mano tikras pusbrolis, važiuodavau pas jį kai dar dirbo tokiame pastate prie Šv. Povilo bažnyčios. Ir manau, kad mirties priežasčių aš niekada neįminsiu.
– Ar VSD bandė aiškintis mirties priežastis, ar iš karto viską užglaistė?
– Jie man tik pasakė, kad „Valdo dėka buvo išaiškinta Mikutavičiaus byla“. Paskui paminėjo Bražuolės bylą, ir pridūrė, kad „jis buvo labai gražiai sutvarkytas“, Iš saugumiečių aš ir išgirdau tokius žodžius. Tai pasakė jo patys artimiausi draugai.
– O koks buvo Ritos Miliūtės vaidmuo?
– Valdui labai nesisekė su moterimis ir meile. Draugavo tai su viena, tai su kita..Ir…kaip galima paprasta žurnalistė prieiti prie saugumo? Ji atėjo pas jį tiesiai į jo kabinetą, ir ten „užsikabino“. Matyt, kad žinojo jo skaudžiausias vietas ir jomis pasinaudojo. Tačiau Valdas nebuvo laimingas su R.Miliūte, kiek aš supratau. Ji labai gudri lapė.
Sveiki. O, Marija Magdelena ir visi tie, kam meldziasi baznyciose auksti ponai..? Matyt, meldziasi uz neatleidziamas nuodemes, nes niekas nebuna siaip sau ir niekas kaip rukas neisgaruoja, o ir rukas virsta vandeniu. Taip kad koznam uz padarytus darbus , anksciau ar veliau, ateina atlygis. Jei ne tiesiogai , tai per palikuonis. Taip jau yra sudestyta Visatos, jei nori, kad viskas butu gerai – nedaryk kitam to, ko pats nenoretum. Bukite palaiminti.
Kuo tolyn, tuo aiškyn. Nenustebsiu, kad išėjus anapilin tam tikriems didžiavyriams, paaiškės ir Medininkų tikrieji “Didvyriai” 🙁
Kaip be šnekėti tai yra paprasčiausias gaujų karas. Ar politinis ar kriminalinis. , Koks skirtumas.
Cia abieju darbas.Vienas liepe uzciaupti,o kita savo vyra pakiso,o dabar televizijoj toliau kupranugario gauja leupsina. Pro jos tarpukoji ne vienas nurodimas prasimuse.
Landzbergininkai lyg šiol tęsia, sovietmečiu pradėtą mano susidorojimą. Nors mokiausi 5 kurse, rašo, kad teturi dokumentą, kad buvau pervestas tik į 3 kursą. Todėl aš tebegyvenu, sovietmečio laikmetyje.
p.s. Visiškai slaptosios tarnybos v-kas buvo a.a. Petras Ivanovas, paprastai vadinamas Petkia. Jo parankinis, galimai netgi darbuotojas, “nukritęs” laiptinėje Jurgis Leliūga.
Aš dirbau prekybos uoste kriminalinėje paieškoje. Žinojau ko nereikia. Vakare einat užpuolė dviese, deja apsigyniau, sušoko į taksi ir nuvažiavo. Iš vis niekas nieko netyrė, nors buvau nurodęs ir taksi numerį. Per 24 val. buvau atleistas iš darbo, išmestas iš aukštosios mokyklos 5 kurso (5 slapčiausios grupės), nors buvau deputatas, atleido be tarybos sutikimo. Vėliau bandė išgauti leidimą, nesutikusį klastoti pirmininką sunaikino. Vėliau buvau nužudytas, deja atsipeikėjau su perskelta kaukole kraujo klane. Du iš dalyvių mano nužudyme, vienas po kito nuėjo neaiškiomis aplinkybėmis anapilin. Tiesa, vienas laiptinėje iš 5 a. nukrito į 1-mą a. Du pakeitė gyvenamąsias vietas, nežinia kur. Mirus vienam slaptųjų tarnybų viršininkui, sužinojau, kad tai buvo jų darbas. Ši jų būstinė mažai rodo “gyvybės” ženklų. Tai buvo sovietmečiu. “Kritimai” iš kokio tai aukščio vienas iš populiariausių nužudymo metodų, naudojami ir dabar, dar būdavo naudojami ir “pasikorimo” metodai ir t.t.
Ir kas čia keisto? Viso pasaulio šalių saugumas savus, kurie lenda ne ten, prisidirba, žino to, ko neturi žinoti ir t.t. likviduoja.
Taip, tik nereikia skelbti. kad tai nepriklausomos organizacijos. Jos tokios pat užperkamos kaip ir žiniasklaida su teisėsauga